Pomidorų daigų sodinimo laikas
Kai daigams sukanka maždaug 8 savaitės, metas juos persodinti į nuolatinę augimo vietą. Prieš tai reikia pomidorus užgrūdinti – iš pradžių palaikyti lauke pavėsyje kelias valandas, po to po truputį pratinti prie saulės, palikti vis ilgiau. Persodinimas iš vazonų turi vykti praėjus šalnų pavojui, tai yra maždaug dvi savaitės po paskutinės prognozuotos šalnos.
Šiltnamyje būna bent keliais laipsniais šilčiau. Stebėjimui pravartu įsigyti minimalios ir maksimalios temperatūros termometrą. Svarbu ir dirvožemio temperatūra. Jei ji žemesnė nei 10 laipsnių, pomidorai neaugs ir ankstesnio derliaus vis tiek nesulauksite. Per vėlus sodinimas taip pat gali turėti įtakos vaisių gausai.
Pomidorai geriausiai mezgasi esant 18–26 laipsnių temperatūrai, esant aukštesnei rezultatai prastėja, tad reikėtų pasistengti, kad žydėjimas vyktų prieš vasaros karščių piką. Nors Lietuva nepasižymi karštu klimatu, tačiau neretai pasitaiko vasaros, kai temperatūra liepos–rugpjūčio mėnesį viršija 26 laipsnius.
Pomidorus persodinkite arba debesuotą dieną, arba praėjus dienos karščiams. Kol daigai neprisitaikę, saulė gali juos lengvai nudeginti.
Pomidorų daigų atranka
Jei užauginote per daug daigų ir reikia atrinkti dalį jų, galbūt ketinate jų pirkti, atkreipkite dėmesį į keletą dalykų. Geriausiai tinka 20–30 centimetrų aukščio augalai, su nepažeistais tamsiai žalios spalvos lapais, kompaktišku neištįsusiu stiebu.
Nereikėtų rinktis jau pradėjusių žydėti ar net megzti vaisių pomidorų. Toks augalas persodintas smarkiai nebeaugins lapų ir stiebo, bus silpnesnis, tad ir galutinis derlius mažesnis. Augalas, patekęs į palankią terpę (šiltnamį ar daržą), dar nepradėjęs žydėti, pasinaudos proga ir „investuos“ į sustiprėjimą, lapijos auginimą. Vėliau tai lems gausesnį žydėjimą, didesnį atsparumą.
Sodinimas
Dirvožemis turi būti paruoštas kelios dienos prieš sodinimą – išmatuoti parametrai, pridėta priedų bei trąšų, sudrėkintas. Drėgmės turi būti ne per mažai, kad kasant duobes nedulkėtų, bet ir ne per daug, kad žemė nenusiplūktų.
Minimalus atstumas tarp pomidorų daigų priklauso nuo veislės bei pasirinkto pririšimo būdo. Nykštukinėms veislėms užteks 30 centimetrų, narveliuose auginamiems augalams prireiks bent 60 centimetrų. Jei ketinate krūmo negenėti ir leisti plėstis, gali prireikti ir metro tarpų.
Jei turite neribotai vietos, palikite erdvės, kiek tik išeina, pomidorams tai patiks. Lapai gaus daugiau saulės, galės laisvai augti, šaknys nekonkuruos su kaimynais dėl drėgmės. Reikia nepamiršti ir laisvų eilių, kurias naudosite vaikščiojimui ir priežiūrai.
Daigai sodinami bent 5 centimetrais giliau nei augo vazonuose, užkastas stiebas leis papildomas šaknis.
Kuo aukštesnis augalas, tuo giliau galite jį įkasti. Kai kurie augintojai net guldo stiebą, kad kuo daugiau jo atsidurtų po žeme. Per kelias dienas viršžeminis stiebas pradeda riestis į viršų ir po kurio laiko auga taip pat stačiai, kaip ir vertikaliai įkasti kaimynai.
Esant reikalui, galima nuskinti kelis tikruosius lapus. Jei pomidoras jau žydi, nuskinkite žiedus. Prieš išimant sodinukus iš vazonų, juos būtina palaistyti tam, kad sukibtų žemės ir šaknų gumulas. Duobę sodinimui reikia palaistyti, pripildyti pagerinto dirvožemio, įmaišyti organikos (lapų, komposto, durpių, mėšlo).
Užkasę daigus, vėl palaistykite juos, kad dirvožemio dalelės išsibėgiotų po sodinimo metu susidariusius oro tarpus. Ant viršaus galima pridėti sausos žemės, kad džiūvant drėgnajam sluoksniui nesusidarytų pluta. Daug privalumų duoda mulčas – jis gerai sulaiko drėgmę, neleidžia dirvos paviršiui susiplūkti, trukdo augti piktžolėms.
Pomidorų stiebų atramos
Nors tai ir nėra populiaru, tačiau pomidorus galima auginti ir be atramų. Tada jie tiesiog šakojasi palei žemę. Dėl tiesioginio lapų ir vaisių kontakto su žeme padidėja ligų ir kenkėjų pavojus, norint to išvengti reikia naudoti mulčą.
Visgi privalumų toks būdas, išskyrus natūralumą neturi, neefektyviai išnaudojama vieta, tad daugumos veislių pomidorus rekomenduojama paremti.
Kokios priemonės gali būti naudojamos: kuolai – elementariausias, bet turbūt daugiausia pastangų reikalaujantis būdas. Kuolus reikėtų kalti netrukus po daigų sodinimo, vėliau šaknys bus per daug išsikerojusios, didelė tikimybė jas pažeisti. Aukštis priklauso nuo norimos paremti pomidorų veislės ir gali būti apie 1,8 metro.
Reikia turėti galvoje, kad dalis kuolo bus sukalta į žemę. Jei norite ramsčius naudoti kelis sezonus, pasirinkite irimui atsparią medieną ar plastiką. Stiebas rišamas prie kuolo maždaug kas 30 centimetrų. Rišimui galima naudoti virvę, tačiau labiau pageidautinos platesnės juostos, jos mažiau žeidžia stiebą. Augalui augant, gali tekti jį perrišti kelis kartus.
Grotelės tarp kuolų porų gana paprastai įgyvendinamas ir padedantis taupyti vietą metodas. Jas galima suformuoti naudojant virves. Paprastai pirma įrengiama ramsčių sistema, tik po to sodinami pomidorai. Kuolai turi laikytis tvirtai, kalami į 20–30 cm gylį, tarpas tarp jų apie 1,5 metro.
Tarp kiekvienos poros sodinami du daigai. Kai pomidoras pasiekia 45–60 cm aukštį arba pradeda svirti, tvirtinama pirma virvės gija. Vienas virvės galas pririšamas prie kuolo, ištempiama iki kito kuolo apsukama ir vėl pririšama prie pirmojo kuolo. Stiebai turi būti apsupti virvės, kaip parodyta paveiksliuke. Galima virve apsukti daigą, kad jis nesvirtų į šonus. Pomidorams augant pridedama tiek gijų, kiek reikia.
Narvas patogiausias auginant pomidorus lauke, lengvai montuojamas. Paremia augalą iš visų pusių, apsaugo nuo laukinių gyvūnų. Galima įsigyti specializuotose parduotuvėse arba nusipinti iš vielos, norimų išmatavimų. Rinkitės tokius tarpus tarp vielų, per kuriuos būtų patogu skinti pomidorus. Taip pat kaip ir kuolai, turėtų būti įrengiami netrukus po sodinimo.
Dar vienas pagalbos pomidorams būdas – virvės, nuleistos nuo sijos, esančios virš daigų. Sija gali būti laikoma kuolų arba pritvirtinta prie šiltnamio stogo.
Vienas virvės galas nesuveržiant pririšamas prie stiebo apačios, vyniojamas aplink augalą aukštyn, tada galas pririšamas prie sijos. Pomidorui augant galima jį apvynioti, kiek reikia.
Naudojant šį metodą reikėtų genėti kerą taip, kad jis augintų tik 1–2 pagrindinius stiebus. Antrą stiebą geriausia rišti prie atskiros virvės.
Spiralės formos metaliniai strypai, kurių galima rasti sodo ar daržo prekių parduotuvėse arba pasigaminti patiems. Tai gan patogus būdas, stiebą lengva apvyti, nereikia naudoti virvių pririšimui.
