Aišku, bet kuriam pradedančiajam daržininkui visada galima pasiūlyti pasinaudoti paieškos sistemomis, deja, informacija, kurią rastumėme lietuvių kalba, dažnai būna pritaikyta visai ne pradedantiesiems, norintiems auginti keletą pomidorų krūmų ir tris salotų galvas, o rimtiems agronomams („vienam hektarui įterpti tiek ir tiek azoto“, „papildomas apšvietimas“, „daigų sodinimas mechanizuotai“ ir kiti burtažodžiai).
Daug puikios, įdomios, suprantamos informacijos pateikiama angliškai, tačiau ji dažniausiai nelabai pritaikyta mūsų klimatui ir aklai pasitikėti ja nereikėtų.
Ką ir kur auginsime?
Taigi, jei nusprendėte pabandyti užsiauginti kažką valgomo savo žemės sklypelyje, terasoje ar balkone, o gal ant šviesios palangės, pasiruoškite sąrašą augalų, kuriuos norėsite auginti. Leiskite, pabandysiu atspėti – norėtųsi šviežių pavasarinių žalumynų (salotų, svogūnų laiškų, petražolių ir krapų), šiek tiek ridikėlių, žinoma, keleto pomidorų krūmų, vieno kito agurko, gal net gražiai žydinčios neįnoringos cukinijos, o desertui ar mažiausiems valgytojams palepinti – žirnių ir braškių bei žemuogių.
Pirmiausia įvertinkite, kiek turite vietos ir saulės šviesos. Žinoma, geriausio derliaus galima tikėtis auginant daržoves atviroje erdvėje, o ne ant palangės, kur augalai neišvengiamai gaus mažiau šviesos. Auginant vazonuose taip pat reikės daugiau laistymo bei papildomų trąšų - maistinių medžiagų, tačiau jei neturite žemės sklypo – tikrai galite naudotis vazonais. Tinkamai pasirinkus tam tikras augalų veisles, toks derlius nenuvils.
Šiuo metu itin populiarios - pakeltos lysvės, kurios gali būti įrengtos tiesiog pievoje, padarius pasirinkto aukščio bortelius iš medinių lentų ar kitų medžiagų, ir užpildžius kompostuojamomis medžiagomis (sugrėbtais lapais, sausa žole, kavos ir arbatos tirščiais, kiaušinių lukštais, daržovių ar vaisių žievelėmis, nuopjovomis iš virtuvės) bei žemių substratu. Tokios lysvės ne tik gražiai atrodo, bet ir rūpintis jomis patogu.
Tiesa, substrato pasirinkimas gali rimtai susukti galvą – specializuotose parduotuvėse ir prekybos centrų skyriuose didžiulė specialių substratų pasiūla. Žinoma, visada galima įsigyti skirtingus mišinius, skirtus specialiai pomidorams ar specialiai agurkams, tačiau ir universalus substratas neturėtų nuvilti.
Daigai ar sėklos?
Nusiteikite, kad dalį augalų galima sėti tiesiai į dirvą, tačiau dalis jų auginama daigais.
Daigų auginimas – smagus, įdomus, tačiau gana sudėtingas reikalas, reikalaujantis trupučio žinių, tinkamų sąlygų ir daug pasišventimo bei disciplinos. Jei pomidorų, agurkų, paprikų daigai augs šiltoje, bet nepakankamai šviesioje patalpoje, jie išstyps, bus silpni ir, tikėtina, ateityje duos mažiau derliaus.
Be to, paprikas bei čili pipirus reikėjo sėti dar pavasario pradžioje, kaip ir iš sėklų auginamas braškes bei žemuoges – todėl nusprendus daržą pradėti dabar, paprasčiau nusipirkti jau išaugintų daigų iš profesionalių augintojų.
Agurkus, cukinijas galima sėti tiesiai į dirvą, praėjus šalnų pavojui (gegužės viduryje), tačiau norint ankstyvesnio derliaus irgi galima pasirūpinti keletu daigelių – įsigyti ar pasisėti į didesnius vazonus ant palangės, o paskui perkelti į lauką. Tiesa, agurkai ir jų giminaičiai labai nemėgsta persodinimo, todėl tą daryti reiktų kuo atsargiau – taip, kad šaknys nespėtų suprasti, kas nutiko.
Daigais taip pat galima sodinti salotas, svogūnai ir jų laiškai išauga iš parduotuvėse parduodamų sėjinukų, o štai ridikėlius, krapus ir žirnius sėkite tiesiai į dirvą (net ir dabar, balandžio pabaigoje), tik nepamirškite kol kas pridengti nuo rimtesnių šalnų saugančia agroplėvele.
Kada sėti?
Vos sušilus orams daugeliui kyla nenumaldomas noras berti sėklas į žemę ir laukti pasirodančių daigų. Deja, Lietuvoje šalnų galima sulaukti iki pat gegužės pabaigos (kai kuriais atvejais ir vėliau), todėl labai skubėti sėti nereikėtų. Dažniausiai ant sėklų pakuotės būna parašyta, kiek laiko praeis nuo daigo pasodinimo iki derliaus – tai puikus orientyras nenorint susivėlinti.
Ridikėliai, žirniai, pupos ar salotos nedidelių šalnų nebijo, tačiau pomidorams, paprikoms, agurkams, moliūgams ar cukinijoms šaltesnė naktis lauke gali būti paskutinė. Neskubėkite iškraustyti daigų į lauką! Jei turite noro, laiko ir sveikatos, geriausia būtų daigus po truputį pratinti prie gryno oro, vėjo bei saulės – ryte juos išnešti į lauką, o naktį parsinešti į namus, tačiau tai tikrai nėra būtina.
Populiaru sėjant bei sodinant vadovautis mėnulio ar panašiais kalendoriais, kur smulkiai surašyta, kokiomis dienomis verta sėti šakniavaisius, o kokiomis – lapines daržoves.
Sako, tai veikia, bet žinau vieną – belaukiant tinkamos mėnulio fazės, sėkmingo planetų išsidėstymo, laisvo nuo darbų ir rūpesčių laiko, malonaus oro ir gero nusiteikimo, daržovės gali likti nesėtos iki kitų metų. Galbūt geriausia būtų vadovautis nuojauta ir spręsti pagal sąlygas ir galimybes.
Nebijokite eksperimentuoti
Mangoldai, lapiniai kopūstai, sultenės ir gražgarstės, mažos sultingos morkos ar keletas burokėlių pirmai vasarinei sriubai, net moliūgai ir arbūzai – viskas gali būti auginama net pradedančiojo daržininko.
Žinoma, arbūzas ant palangės vargu ar išaugs, tačiau dideliame vazone terasoje, parinkus tinkamą veislę, tikrai realu sulaukti vaisių.
Mažesnius vaisius vedančioms veislėms greičiausiai reikės mažesnės erdvės ir šaknims – turėkite tai galvoje, rinkdamiesi ir, pavyzdžiui, iš gausios pomidorų veislių pasiūlos.
