Gamta užkariauja Vilnių. Gal šis posakis per skambus, tačiau kai gatvėse praeivių vos vienas kitas, automobilių grūstys taip pat išnyko, vis dažniau čia pamatysi tai, ką anksčiau galėjai išvysti tik miške.
Gamtininkai kol kas neprognozuoja, kaip gamta skverbsis į miestą, kokių gyvūnų ar augalų rūšių atsiras, – tai priklausys ir nuo pandemijos trukmės.
Įsikūrė Naujojoje Vilnioje
Sumažėjus gatvių gaudesiui Gedimino kalno papėdėje ir prie Valdovų rūmų neįprastai triukšminga. Ypač rytais, kai senuose medžiuose prabudę kovai rengiasi skristi ieškoti lesalo.
Ir vakarais, kai leidžiantis saulei šie paukščiai grįžta į nakvynės vietą.
Ornitologas Gediminas Petkus sakė, kad prie Valdovų rūmų įsikūrė didžiulė kovų kolonija. Daug metų jos ten nebuvo. Jis pastebėjo, kad šią vietą paukščiai pasirinko dar prieš karantino pradžią.
„Patiko, apsistojo, nes niekas netrukdė. Galbūt juos išvijo iš kitos vietos. Dažnai pasitaiko, kad paukščiai randa naujų vietų“, – dėstė ornitologas.
Jis spėjo, kad kai kurios paukščių rūšys mieste gali jaustis saugesnės, kai jų nebaido žmonės. Bet drąsiai to tvirtinti negalima. Tai parodys laikas.
G.Petkus pabrėžė, kad tik išsamūs tyrimai padėtų nustatyti, kokių paukščių rūšių pagausėjo mieste. Jų nėra, juolab kad nuo aktyvaus viruso plitimo pradžios praėjo mažai laiko. Kita vertus, pandemija sutapo su pavasariniu paukščių aktyvumu.
„Dabar ypač daug čiulba didžiųjų, mėlynųjų zylių ir kukučių, o miesto paukščiai jau įpratę prie žmonių. Tokių paukščių visada buvo ir bus“, – tvirtino G.Petkus.
Kovai lizdams renkasi ne tik Valdovų rūmų prieigas. Dėl to jau skundžiasi ir Naujosios Vilnios gyventojai. Anot jų, šiuo metu paukščiai aktyviai lizdus suka Gerovės parke.
„Pastebime, kad kol kas sparnuočiai buriasi tik keliuose medžiuose, dar nevėlu jiems sutrukdyti, gal galima imtis priemonių. Namų prieš parką gyventojai nuo ankstaus ryto priversti kęsti didžiulį triukšmą. Be to, paukščiai ištampo ir šiukšles iš konteinerių, šiukšlių dėžių“, – savivaldybei skundėsi Gerovės gatvės gyventojai.
Visos rūšys – saugotinos
Ankstesniais metais kovų ir pilkųjų varnų populiacijos gausa buvo reguliuojama ardant lizdus medžiuose.
Tam reikėjo gauti Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos leidimą.
Tačiau šiais metais aplinkosaugininkai savivaldybei leidimo ardyti lizdus nesuteikė. Mat Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymas skelbia, kad visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje, yra priskiriamos saugotinoms rūšims.
„Todėl savivaldybės administracija šiais metais Vilniuje varninių paukščių gausos reguliavimo ardant lizdus nevykdė ir ateityje nevykdys, jei Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcija neišduos leidimų“, – informavo Vilniaus savivaldybės valdininkai.
G.Petkus patikslino, kad draudimas ardyti kovų lizdus įsigaliojo kovo 1-ąją. Dauguma šios rūšies paukščių lizdus ėmė sukti vėliau, todėl vilniečiams teks pakęsti jų kaimynystę.
Ramiai šmirinėja žiurkės
Žiurkė prieš kelias dienas išgąsdino Vokiečių gatvės gyventoją. Ji gyvį pastebėjo kieme prie vaikų darželio tvoros.
„Pamačiau ramiai šmirinėjančią žiurkę. Ji nesibaidė praeivių net priartėjus dviejų metrų atstumu, nebijojo ir šunelio“, – pasakojo moteris.
Šių graužikų vilniečiai jau yra pastebėję ir prie Rotušės, V.Šopeno gatvėje, kitose Senamiesčio vietose.
Jie jau paprašė savivaldybės atkreipti į tai dėmesį ir rasti galimybių imtis graužikų ir kitų kenkėjų naikinimo. „Nurimus žmonių veiklai išdrąsėja gyvūnai, bet jei nereaguosime, padėtis gali sparčiai pablogėti ir šioje srityje“, – įspėjo laiško autoriai.
Panašiu laiku praėjusiais metais žiurkės buvo užpuolusios geležinkelio stoties prieigas. Jos gąsdino praeivius, net žmonių akivaizdoje rausėsi šiukšlių dėžėse. Specialistams teko pavargti, kol išnaikino graužikus.
Augalams dar reikia laiko
Kalbėdamas apie augalų rūšių atėjimą į miestą gamtininkas Almantas Kulbis sakė nemanąs, kad pokyčiai įvyks labai greitai.
Tam reikia tyrimų, o mokslininkams irgi galioja karantino taisyklės.
Be to, augalai atkeliauja lėčiau nei paukščiai ar gyvūnai.
„Gamtai virusas nerūpi. Lyginant dešimties metų laikotarpį, šiemet kai kurie augalai nubunda netgi mėnesiu anksčiau“, – taip apie pokyčius kalbėjo gamtininkas.
Tarkim, vasarį pražydo šalpusniai, lazdynai, ypač pietinėse miškų pusėse – baltalksniai. Pastarieji jau ir nužydėjo, nors paprastai žydi kovo antroje pusėje. O žydinčių juodalksnių dar galima pamatyti.
Taip pat žydi augalai, kurie žiedus skleidžia, kol medžiai be lapų. Tai – vištapienės, rūteniai, daugiamečiai laiškeniai, pavasariniai švitriešiai. Paprastai jie pražysta tik balandį, o šiemet žiedus jau skleidžia ir plukės.
„Neries regioniniame parke ankstesniais metais vykdavo plukių žydėjimo šventė.
Šiemet jos, aišku, nebus. Jei ne karantinas, tokią šventę jau po kelių dienų būtų galima rengti“, – šyptelėjo A.Kulbis.
Jis priminė, kad anksti nužydėjusiems augalams bėdų gali pridaryti ir naktimis užklumpantys šalčiai – lazdynų ir žiedadulkės nubyrėjo, o kaip dėl tokios žemos temperatūros vystysis apdulkinti riešutai, neaišku. Todėl riešutų šiemet gali ir nebūti.
Aplink yra ko pakramtyti
Anot A.Kulbio, nėra gerai, kad vilniečiai eina pasivaikščioti populiariausiais pažintiniais takais aplink Vilnių. Jei jau fizinės ir psichinės sveikatos geresnei būklei taip reikia pabūti gamtoje, geriau rinktis nuošalias vietas ir jas lankyti ne būriais.
Jis siūlė vilniečiams atidžiau apsidairyti aplinkui: „Jau dygsta žliugės, dilgėlės, garšvos. Vos ne mieste auga laukiniai česnakai. Aišku, česnakai viruso nesunaikins, bet dėl jų nebūtina bėgti į parduotuvę. Jie čia pat, šalia. Yra ir daugiau ko pakramtyti, be to, tai sveikatos šaltinis.“
A.Kulbio žodžiais, karų, neramumų ir krizių laikais išaugdavo laukinių augalų naudojimas. Jam teko matyti apie tai net Pirmojo pasaulinio karo laikų leidinių, rekomendacijų.
„Žinoma, dabar badmečio nėra, bet savo valgiaraštį galime papildyti tokiais augalais“, – kvietė gamtininkas.
Jis pridūrė, kad dabar laimingiausi Vilniuje gyvenantys nuošaliau, galintys stebėti gamtos atbudimą.
Turistų vietą mieste užėmė gyvūnai
Gamtos skverbimąsi į miestą koronaviruso pandemijos metu pastebi ne tik Vilnius. Užsidariusiose šalyse, tokiose kaip Japonija, Italija ir Tailandas, miestų gatvės būdavo perpildytos, o paskelbus karantiną juose padaugėjo laukinių gyvūnų apsilankymų.
Tiesa, jau paaiškėjo, kad kai kurie pranešimai, tarkim, apie Venecijos kanaluose apsigyvenusias gulbes ir žuvis, melagingi.
Japonijoje Naros parke gyvenantys elniai vis dažniau pastebimi vaikštinėjantys miesto gatvėmis ir ieškantys palikto ėdalo.
Anksčiau parkas būdavo pilnas turistų, tad elniai likdavo parko apylinkėse. Jiems niekur nereikėdavo keliauti, nes elnius, ypač jų jauniklius, pašerdavo atvykėliai. Tačiau išnykus turistų srautams gyvūnams reikia patiems ieškoti ėdalo.
Kauniečiai neišmano, ką daryti su paukščiais
Kauno nelaime irgi tapę paukščiai. Ypač nuo varnų kenčia restauruotose Laisvės alėjos atkarpose pastatyti nauji šiuolaikiški suolai ir šviesi gatvės danga.
„Per 10 metų, kai aš dirbu Kauno savivaldybėje, tie varniniai paukščiai nuolat kelia didelių problemų miesto tvarkytojams. Nei kauniečiams, nei Kauno svečiams varnų išmatomis padengtas miesto centras labai nepatinka. Visi savivaldybės mėginimai išgyvendin ti tas varnas iš miesto iki šiol tebuvo kova su vėjo malūnais“, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja R. Savickienė.
Kauniečiai yra numatę skirti lėšų varniniams paukščiams baidyti. Garsinių baidyklių naudojimas paukščiams baidyti veiksmingesnis temstant, bet nežinia, ar Laisvės alėjos ir aplinkinių gatvių namuose gyvenantys kauniečiai tuo būtų patenkinti.
Dar ketinama ardyti varnų lizdus, bet blogiausia, kad per naktį varnos susuka kitą lizdą.
Ornitologai išsiaiškino, kad varnos migruoja tarp miesto ir Kauno rajono. Laisvės alėjoje nakvoja, o dieną maitintis skrenda į Kauno rajoną.
Daugiau nei prieš 5 metus varnos buvo pamėgusios K.Sapiegos gatvę, kurioje dažniausiai stovi tarnybiniai Kauno savivaldybės, Registrų centro ir kitų čia esančių įstaigų automobiliai. Miesto valdžia buvo užsimojusi nurėžti visus gatvė je augančius senus medžius. Aplinkosaugininkai pasipriešino, todėl medžiai buvo tik apgenėti.
Varnoms tai nepatiko ir jos persimetė į Miesto sodą Laisvės alėjoje, greta Muzikinio teatro.
