Be to, vieni jų turi gydomųjų, o kiti – netgi mistiškų, magiškų galių“, – pasakojo floristė Šviesa Vinkšnelė, į „Selfstation“ studiją sukvietusi daugiau norinčiuosius sužinoti apie juos supantį žaliąjį pasaulį.
Pavasarį karaliauja auksui prilyginti augalai
Apie tai, kad augalams nesvetimas sezoniškumas, pasak Š. Vinkšnelės, yra plačiai žinomas faktas. Pavasarį pražysta tulpės, narcizai, veronikos, o kambaryje auginamus žalumynus gali tekti persodinti, patręšti ar „išleisti atostogų“ į kiemą.
„Savo pasakojime norėjau išskirti kelias grupes augalų. Pasakojau apie tuos, kurie yra nelepūs, yra skirti valgyti ar turi įdomią istoriją“, – sakė floristė.
Pavyzdžiui, anot jos, XVII a. šiuo metų laiku ypač mėgstamų tulpių svogūnėliai buvo vertingesni už auksą.
„Ir dabar, nužydėjus svogūninei gėlei namuose, nereikėtų skubėti svogūnėlio išmesti. Pasodinkite jį pievoje. Po metų rezultatas turėtų nudžiuginti“, – patikino pašnekovė.
Vardindama įdomius augalų pasaulio faktus, ji priminė, kad daugelis jų bijo druskos – jos pabarsčius, nunyksta. Tačiau yra toks augalas 'Salicornia europea', kuris auga būtent druskingose jūros pakrantėse, o jo sėklos gali netgi sudygti druskingame vandenyje.
„Daugelis augalų yra labai įdomūs, o kai kurie – ypač naudingi. Tarkim, aglaonema – tai kambarinis augalas, kuris laikomas natūraliu oro jonizatoriumi. Tuo tarpu gebenė padeda sumažinti formaldehidų kiekį.
Jei camedorėja bus tinkamai prižiūrima, ji žydės ištisus metus, o gerbera žinoma kaip galinti efektyviai valyti orą“, – vardino Š. Vinkšnelė.
Citrusiniai augalai, anot jos, taip pat padeda valyti ir atšviežinti patalpose esantį orą. Pavyzdžiui, kambarinė citrina išskiria beveik aštuoniasdešimt naudingų medžiagų, todėl teigiamai veikia ir bendrą savijautą.
Augalai stimuliuoja intelektą, gydo ir veikia apetitą
„Žemėje egzistuoja daugiau nei 400 000 gėlių rūšių, o prieskoniniais laikomų augalų yra daugiau kaip 1000 rūšių, bet iš jų labai dažnai vartojamų ir populiarių suskaičiuojama vos apie 150 rūšių“, – pasakojo floristė.
Jos teigimu, jau įprasta, kad dažna šeimininkė savo virtuvę papuošia ne tik gražiais, bet ir valgomais ar gydančiais augalais. Tiesa, ne visos iš tiesų turi pakankamai informacijos apie naudingąsias jų savybes.
Pavyzdžiui, mėta, malšina skausmą, gerina virškinimą, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.
Tuo tarpu vienas iš saldžiausių augalų pasaulyje saldžioji stevija, dar vadinama medaus žole, savaime veši Pietų Amerikoje, o Lietuvoje auginama kaip kambarinė gėlė. Šis žolinis augalas pagal išvaizdą neišsiskirtų niekuo ypatingu, bet jos lapeliuose esanti natūrali medžiaga steviozidas yra 300 kartų saldesnis nei įprastinis cukrus.
Stevija ne tik saldi, bet ir turi gydomųjų savybių, o be to, ją gali vartoti ir diabetu sergantys bei dietos besilaikantys žmonės, nes ji visiškai neturi kalorijų. Iš labai saldžių pasaulio augalų, kurie Lietuvoje auginami ant palangių, dar galima paminėti saldžiąją lipiją.
„Čiobrelių kvapas stimuliuoja intelektą. Pasaulyje egzistuoja apie 350 jų rūšių. Petražolės žadina apetitą, krapai gali išdygti esant 2–3 laipsniams šilumos, o kalankė yra naudojama gydant žaizdas, pragulas, opas, stomatitą, tonzilitą bei paradontozę“, – įdomius faktus vardino pašnekovė.
Jos teigimu, kai kurios namų šeimininkės ant palangių ar balkonuose užsiaugina ir kiek neįprastesnių augalų. Pavyzdžiui, agurkų, pomidorų ar net žirnių. Pastarieji Šveicarijoje auginti dar akmens amžiuje, o Vokietijoje buvo net toks metas, kad pirmas daržininkas, žirnių pintinę atvežęs į turgų, gaudavo premiją.
Prancūzijoje XVI amžiuje žirniai su spirgučiais buvo nešami ir į karalių stalą, kai tuo tarpu XIX amžiuje vokiečių kareivių kasdieniu maistu tapo žirnių dešra.
„Pomidoras, kaip ir moliūgas ar arbūzas, yra laikomas uoga, o dietologiškai uogos dažnai priskiriamos vaisiams. Atradus Ameriką jų greit atsirado ir Europoje. Čia dėl savo švelnumo, gražios formos ir spalvos pomidorai buvo vadinami meilės obuoliais ir ilgą laiką buvo auginami kaip dekoratyviniai augalai. Įdomu žinoti, ir tai, kad lietuvių mėgstamų agurkų sudėtyje vandens yra net 97 proc.“, – pasakojo Š. Vinkšnelė.
Augalai, nešantys moterims laimę ir apsaugantys namus
„Nemažai augalų mus ne tik džiugina, bet kai kuriose kultūrose tikima, kad jie turi ir simbolinę ar net mistinę prasmę. Ne vienas namuose yra auginęs pinigų medį, o įžvalgesnės damos pasirūpina, kad jų aplinkoje klestėtų papėdžialapis“, – sakė floristė.
Jos tvirtinimu, tai augalas, kuris dar vadinamas moterų laime. Teigiama, kad ši kambarinė gėlė gali atnešti džiaugsmą kiekvienai dailiosios lyties atstovei. Be to, jei augalas bus tinkamai prižiūrimas, jis atneš laimę ir į namus.
Lietuvių namų balkonus ar sodus dažnai puošiančios petunijos priklauso bulvinių šeimai. Nors jos nėra nuodingos, bet ir ragauti jų nereikėtų. Petunijos atkeliavo iš Pietų Amerikos žemyno, kur vietinės gentys jas augino nuo senų laikų. Dažniausiai šias gėles majai ir inkai naudodavo įvairiems burtams ir ritualams. Keletas tradicijų, susijusių su petunijomis, išlikę tuose kraštuose iki šių dienų.
Pavyzdžiui, jei petunijos pas jus labai gerai veši ir žydi, tai rodo, kad čia sklando gera ir pozityvi energija, kuri atbaido blogąsias dvasias. O jeigu kažkam dovanoji petuniją, tai nori parodyti, kad tau su tuo žmogumi tau malonu ir gera būti.
Senovės civilizacijoje manyta, kad deginamų astrų kvapas apsaugo nuo blogų kėslų ir gyvačių, o iš šalavijo anksčiau buvo gaminami smilkalai. Viduramžiais svogūnai buvo vartojami kaip priešnuodis įkandus pasiutusiam šuniui, bazilikų puokštelės simbolizavo kvietimą meilės žaidimams, o apsisaugoti nuo raganų galėdavai pasitelkęs krapus.
„Ar žinote, kad XV a. rožės reiškė ne meilę ar aistrą, kaip dabar populiaru manyti, bet agresiją ir karą? Raudonosios rožės reprezentavo lankasterius, o baltosios – jorkus. Vadinamieji Rožių karai – pilietinių karų serija, vykusi dėl Anglijos sosto 1455–1487 m. tarp Jorkų ir Lankasterių šeimų“, – pasakojo pašnekovė.
Ir prie mistiškų, ir prie gydomųjų gėlių floristė priskirtų kambarinę alokaziją. Ji pasižymi stipriu gydomuoju poveikiu – tam naudojami gėlės lapai, stiebai ir šaknys. Preparatai, kurie gaminami iš alokazijos stiebų ir lapų, vartojami sergant žarnyno, skrandžio ligomis, plaučių uždegimu, tuberkulioze ir net kamuojant dantų skausmui.
„Prieš lietų gėlės lapeliai pasidengia smulkiais lašeliais. Tie, kas alokaziją turi namuose, tuomet žino – netrukus lis“, – sakė Š. Vinkšnelė.
Ji patikino – augalų pasaulis yra įdomus ir kartu sudėtingas. Jį perprasti reikia ir laiko, ir noro.
„Kai ne kartą su giliu susižavėjimu teko stebėti iš gėlių bei žalumos tarsi stebuklus kuriančius floristus, supratau – šiuo keliu eisiu ir aš. Dabar tai – mano gyvenimas, meilė, rūpestis ir šventė“, – patikino Š. Vinkšnelė.
