„Grindos“ darbininkai aptvarus pirmiausia išardė tose gatvėse, kur vyks Kaziuko mugė. Netrukus jų neliks ir kitose gatvėse. Tie patys darbininkai juos sumontavo praėjusį gruodį.
Nors klimatas šyla ir žiemą ant gatvių ir šaligatvių kelininkai šiemet druskos beveik nebarstė, savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius buvo įsitikinęs dėžių aplink medžius nauda.
550 apsauginių medžio aptvarų savivaldybei kainavo 74 tūkst. eurų. Paklaustas, ar pasiteisino investicija, G.Runovičius dėstė, kad savivaldybė šią žiemą buvo užsibrėžusi sumažinti barstomos druskos žalą gamtai, augalams, ypač pėsčiųjų zonose, skveruose, kur gausu želdinių.
Anot jo, įvairiose gatvėse aptvarai padėjo apsaugoti medžius, kad ant pomedžių nepatektų barstoma druska. „Šios plokštės daugkartinės, jas bus galima panaudoti ateityje“, – aiškino G.Runovičius.
Jis tikino, kad per pastaruosius penkerius metus Gedimino prospekte dėl neigiamo druskos poveikio dar nepersodinta nė viena liepa.
Pastebėję rudomis lentomis aptvertus medžius vilniečiai negailėjo kritikos. Mat jie kažin ar apsaugo nuo druskos.
Sumanymo autoriai nepagalvojo, kad ištirpusi druska vis tiek pasieks medžių šaknis, paviršinius ir gruntinius vandenis.
Vicemeras Vytautas Mitalas sutiko, kad aptvėrus medžius tvoromis kai kur Gedimino prospekte pėstiesiems liko mažiau vietos.
Gedimino prospekte pasirodžius pirmiesiems aptvarams padaugėjo darbo ir kiemsargiams – iškrapštyti jų viduje įstrigusias šiukšles ne taip paprasta.
G.Runovičius sakė, kad įrengdama aptvarus savivaldybė esą rėmėsi kitų šalių – Vokietijos, Lenkijos gerąja praktika.
Tačiau neužsiminė, kad Lenkijoje naudojama medžių apsauga nuo druskos nė nepanaši į Vilniaus. Lenkai medžių šakas žiemą apriša medžiaga, o kituose miestuose pomedžius apsaugo specialiais guminiais skydais. Ir jie ne tokie baisūs kaip Vilniuje. („Sostinė“)
