„Esate pastebėję, kad jūsų daržo gėrybes apnikę kenkėjai, o pas kaimyną tos pačios daržovės atrodo puikiai? Mąstote, ką kaimynas daro kitaip, nei jūs? Stebėdami kaimyno daržą, atkreipkite dėmesį į augalų kaimynystę, mat taisyklingai susodinti augalai saugo vienas kitą nuo priešų – kenkėjų.
Ir tai joks stebuklas: kiekvienas augalas išskiria fitoncidus, specifinius junginius, kurių mes savo uosle neužuodžiame, bet kenkėjams jie būna labai nemalonūs ir net pavojingi – gaminami raugai ir užpilai iš tų augalų savo savybėmis nenusileidžia cheminiams insekticidams“, – atkreipė dėmesį S. Stanislavičė.
Dažni braškynų svečiai – nematodai, kurie negali pakęsti serenčių ir vaistinių medetkų. Pasodinkite serenčių tarp braškių, braškynas ne tik gražiai atrodys visą vasarą, tokiu būdu apsaugosite savo uogas nuo tokių kenkėjų.
Tripsai nekenčia serenčių, bazilikų, česnakų, porų.
Kas nepažįsta amarų? Jei gėles galime purkšti insekticidais, tai daržoves bei vaisius norime valgyti ekologiškus. Pasirodo, kad amarai nemėgsta ir vengia vietų, kur pasodinta katžolių, pankolių, česnakų, garstyčių, pipirmėčių, kalendrų.
Amarų į daržus atneša skruzdėlės. Neįsileisti skruzdėlių į daržą galime labai paprastai, jos vengia vietų, kur pasodinta valerijonų, bitkrėslių, pelynų, pipirmėčių.
Dar viena šiltnamių bėda – baltasparniai. Tai – šiltamėgis kenkėjas, žūsta žiemą atidarius šiltnamį ir primetus į jį sniego. Baltasparniai nemėgsta pelyno, čiobrelių kaimynystės, nekenčia pipirmėčių ir nasturčių, nepatinka ir krapai. Gal vertėtų pabandyti į šiltnamį pasodinti kelis čiobrelių ir krapų daigelius?
Kopūstiniai baltukai vengia šalavijų ir pelynų bei salierų kaimynystės.
Muselės nepuls morkų, jei šalia jų pasodinsite rozmarinų, šalavijų, pelyno, raudonėlio.
Kolorado vabalai vengia kalendrų, krienų, bitkrėslių kaimynystės. Įdomu, kad jiems nepatinka ir pupos.
Sraiges įveikti sunku, tačiau savo daržo lysves galima pabandyti įrėminti tokiais augalais, kurių sraigės vengia: česnakais, petražolėmis, rozmarinais, pankoliais.
Dirvos siaubūnai spragšiai bulvėse vengia paprasčiausių krienų ir pupų.
S. Stanislavičė pataria naudoti ir kokias natūralias priemones, apsaugančias nuo augalų ligų ir kenkėjų
Pelenai gelbėja nuo šaknų puvinio. Pažeidus kekeriniam puviniui, pažeistas vietas barstykite mišiniu, pagamintu iš 1 stiklinės pelenų ir 1 šaukštelio vario sulfato. Kad apsaugotumėte svogūnus nuo svogūninių muselių, kas 5–7 dienas palaistykite karštu pelenų šarmu. Mišiniui gaminkite iš 1kg pelenų ir 10 l vandens.
Pienas padės gydant grybelines ligas (miltligę, marą, puvinius). 10 l vandens sumaišius su 1 l pieno ir 20 lašų jodo, gausite veiksmingą priemonę nuo pomidorų maro, miltligės, puvinių. Neskiestu pienu išnaikinsite amarus, tripsus bei voratinklines erkutes.
Svogūnų lukštų antpilas efektyvus kovojant su voratinkline erkute. Svogūnų lukštai užplikomi verdančiu vandeniu, palaikoma parą, skiedžiama vandeniu 1:2, purškiama.
Česnakai – efektyvi priemonė nuo amarų, voratinklinių erkučių, daugelio grybinių ir bakterinių ligų. 200 g maltų česnakų užpilama 0,5 l vandens ir laikoma 1–2 dienas. Ištrauka perkošiama, skiedžiama 10 l vandens ir kas 10–15 dienų purškiami pažeisti augalai. Kartojama 3 kartus.
Česnakai saugo braškes ir žemuoges nuo šliužų ir kitų kenkėjų. Tam braškės ir česnakai auginami vienoje lysvėje. Česnakų kvapo nepakenčia skruzdės: pakanka jų takuose išdėlioti česnakų skiltelių, ir jos pabėga iš daržo.
Aitriųjų paprikų ištraukos ir nuovirai naudojami tripsams, amarams, šliužams, vabalų lervoms naikinti. 1 kg žalių arba 0,5 kg džiovintų paprikų ankščių užpilama kibiru vandens ir laikoma 5–7 dienas. Perkošiama ir į 10 l vandens pilama 200 g šio užpilo bei dedama 50 g ūkinio muilo.
Serenčių nemėgsta žemuoginiai nematodai, pasodinkite tarp braškių serenčių – išvengsite nematodų. Serenčių antpilai – puiki dezinfekcija nuo grybelinių ligų, juo galima dezinfekuoti jurginų, kardelių šaknis. Antpilui reikia smulkintų serenčių su žiedais, juos užplikyti verdančiu vandeniu, palaikyti dvi paras, skiesti 1:1, purkšti, gumbus apdžiovinti.
Pelyno nuoviras efektyviai saugo augalus nuo amarų. Pelynas (arba kartusis kietis) susmulkinamas, užplikomas verdančiu vandeniu, paliekamas parai. Perkošiamas, skiedžiamas vandeniu 1:1, įmaišoma žaliojo muilo, purškiama.
Valgomosios sodos tirpalas (1–2 valgomi šaukštai litrui vandens) apsaugo augalus nuo grybelinių ligų.
Puikiai tinka braškėms, vynuogėms, apsaugo nuo puvinių bei pasaldina uogas. Jei puola miltligė, efektyvu sodos tirpalas, maišytas su muilu ir aliejumi, purškiama kartą per savaitę. Šis tirpalas padeda išvengti ir kopūstinio baltuko atakų.
Vaistinio skaistenio sodinukai nepatinka skruzdėlėms. O ypač skruzdėlės nemėgsta pašvinkusios žuvies! Pakaskite skruzdėlių susibūrimo vietose ir išgyvendinsite skruzdėles iš savo daržo.
