Štai tiek ridikėlių šiltnamyje sausio 21-ąją išrovė ornitologas Vytautas Jusys.
Rauna ridikėlius
Nors daugeliui lietuviui šiluma ir žydinčios gėlės patinka, tačiau klimatologai nieko gero nežada. Dėl šilumos nedžiūgauja ir ūkininkai.
Nustebsite, tačiau sausio 21 dieną Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys šiltnamyje rovė ridikėlius. „Pernai buvo pasėti, palikome sėkloms. Matyt, rudenį, spalio mėnesį, pasisėjo patys. Augo, augo ir išaugo. Ėjau tvarkyti šiltnamio, gi žiūriu, kad visai geri ridikėliai…“, – pasakojo V. Jusys. Anot jo, ir skonis puikus, o šalia ir krapų užsiaugino. Pastarieji buvo išstypę 10-15 cm.
V. Jusys šmaikštavo, kad buvo išdygęs ir vienas salotos lapas. Beje, kai kurių kraštiečių šiltnamiuose auga ir svogūnai.
Sugrįžta vandens paukščiai
Anot ornitologo, šalčiau buvo tik lapkritį, todėl nesistebi, kad šiltnamyje išdygo ridikėliai. Vis dėlto, pasak V. Jusio, lapkričio šaltuko užteko, kad paukščiai išskristų. „Lapkričio mėnesį šalčių buvo šiek tiek. Matyt, tas šaltis ir išvarė daug paukščių. Žąsų, gulbių nedaug“, – pasakojo V. Jusys. Gruodį matė apie 600 giesmininkų, o gulbių netoli Sausgalvių priskaičiavo apie 500.
„Ar čia žiema Lietuvoje?“ – klausė sausio 25-ąją žibučių nuotrauka socialiniame tinkle pasidalijęs Jerome Lesieur.
Sausio 25-ąją, kartu su gamtos fotografu Kęstučiu Zdanevičiumi Nemuno deltos regioninio parko apylinkėse pastarųjų užfiksavo jau tris kartus daugiau.
„Tą dieną važiavome stebėdami paukščius. Buvome Leitgiriuose, Plaškiuose… Gulbių jau pusantro tūkstančio, yra žąsų, matėme ir 8 pirmąsias pempes, varnėnai jau pasirodė. Jie naudojasi oro sąlygomis. Tik palyginti neturime su kuo, nes tokios žiemos dar nėra buvę“, – pasakojo Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas.
Išvykos metu vyrai stebėjosi ir žydinčiomis pienėmis, lazdynais, kurių dalis jau ir peržydėjo. Tačiau didžiausią įspūdį jiems paliko žaliuojančios pievos, kuriose aptiko net besiganančių gyvulių. Nustebino netoli Plaškių esančios apleistos kapinaitės, kuriose gausu karvių „blynų“. V. Jusys informavo, kad ūkininkas jau įspėtas ir įpareigotas aptverti kapinaites.
Ne tik Nemuno deltos regioniniame parke, bet ir kitose Lietuvos vietose matosi pilkųjų ir želmeninių žąsų, baltųjų garnių, daugėja kormoranų. Daugiausiai šiuo metu grįžta tik vandens paukščiai.
Gandrai dar Afrikoje
Pastaruoju metu viešumoje apstu žydinčios augalijos ar parskridusių paukščių nuotraukų, tarp kurių ir gandrai.
„Ar tiesa, kad jau grįžta gandrai?“ V. Jusys patikino, kad gandrai dar Afrikoje: „Netiesa. Matyt, iš proto kažkas kraustosi. Yra gandrų, kuriuos per žiemą augino žmonės, tačiau jie tikrai nėra grįžę. Gandrai grįš kovo mėnesį. Tikimės, kad pirmieji pasirodys gal kovo pradžioje“.
Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys ir gamtos fotografas Kęstutis Zdanevičius.
Yra paukščių, kurie tokiu metu ir „vestuves kelia“. Tai krankliai ir jūriniai ereliai. Taip pat galima išgirsti ir juodojo strazdo, didžiųjų bei mėlynųjų zylių balsus.
„Gamtoje aktyvumas toks, kad pamanytum, jog jau vasario pabaiga ar net kovo pradžia. Jeigu atšals, nukentės ne tik paukščiai, bet ir augalai. Juk viskas sprogsta, pumpurai žaliuoja… Jeigu nieko nesikeis, gal net du derlius bus galima ir Lietuvoje užauginti…“ – svarstė V. Jusys.
Sausio 25-ąją Šilutės rajone Ventės rago ornitologijos stoties darbuotojai su darbininkais iškėlė 14 inkilų naminėms pelėdoms. Kai kurių inkilų dalis pagal specialius išmatavimus išpjovė fotografas K. Zdanevičius. Jis taip pat pagamino ir lesyklų sparnuočiams, kuriomis jau grožisi į Ventės ragą atvykę turistai. Šiuo metu Šilutės rajono ir aplinkiniuose miškuose Ventės rago ornitologijos stoties darbuotojai naminėms pelėdoms yra iškėlę 34 inkilus. Darbuotojai dėkoja visiems pagalbininkams.
Ūkininkai nesidžiaugia
Jei sausį kai kurie kraštiečiai skanauja pačių užaugintų daržovių, tai gal yra galimybių ūkininkams per metus nuimti du derlius?
„Stebuklų šalimi nebūsime, to tikrai gyvenime nebus. Derliui nuimti turi būti mažiausiai 25 laipsniai šilumos. O gali būti, kad kovo mėnesio pabaigoje bus ir 10-15 laipsnių šalčio, tuomet augalai tikrai neištvers, nes bus išsekę. Juk tokiu oru augalai naudoja maisto atsargas, maitinasi… Bet jie vegetuojantys. – Juk ir žmogui išėmus širdį, neataugs antra. Neužderės ir antras derlius. Temperatūra turi būti aukšta, kad eitume į laukus šienauti“, – aiškino Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus vadovas Kęstutis Andrijauskas.
Anot pašnekovo, dėl klimato atšilimo rimti ūkininkai nedžiūgauja, o baiminasi, kad kovą ar balandį gali užklupti šalčiai. „Ištraukus žuvį iš vandens, palaikius ją valandą laiko ir vėl paleidus į vandenį žinome, kuo tai baigsis – ji numirs.
Taip pat ir čia. Augalai vegetuoja, užeis šalčiai, pavyzdžiui 10-15 laipsnių šalčio, kad ir tris dienas. Kas tada? Jie neištvers. Augalai žiemai tinkamai pasiruošia ir šalčiai jiems nebaisūs. Kaip ir paukščiai išskrenda į šiltesnes vietas, taip ir augalai šalčiams. Dabar nesuprantama, kas vyksta…“ – sakė K. Andrijauskas.
Klimato kaitos padariniai akivaizdūs. Žinant, kiek daug išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų į aplinką ir kaip nelengva šį kiekį sumažinti, reikia visų gamybos sektorių pastangų, kad bent kiek gerėtų esama situacija.
Kokios gyvulių ūkio prognozės? „Lietuva, prieš stodama į Europos Sąjungą, turėjo apie 4 mln. gyvulių, dabar bėra iki 1,5 mln. Akivaizdus mažėjimas. Mes tikrai nepažeidžiame nieko dėl klimato atšilimo“, – kalbėjo K. Andrijauskas.
Anot K. Andrijausko, jei sulauksime ir šilto pavasario, tai bus tikras stebuklas!
