Biuro darbuotojams buvo įteiktas kambarinis augalas, pavyzdžiui, bonsas, kaktusas ar kokedama ir paprašyta juo rūpintis keturias savaites, rašoma www.dailymail.co.uk. Prieš ir po eksperimento buvo lyginamas eksperimento dalyvių nerimo lygis dieną, tiek širdies ritmas.
Rezultatai parodė, kad streso lygis sumažėjo būtent tiems savanoriams, ant kurių stalo atsirado augalų.
Hiogo universiteto Avadžyje tyrėjai teigė, kad augalai sumažina darbuotojų stresą darbo dieną, kuri trunka nuo devynių iki penkių.
Pagrindinis autorius dr. Masahiro Toyoda sakė: „Šiuo metu nedaug žmonių supranta augalų naudą mažinant stresą. Norėdami pataisyti situaciją, nusprendėme, kad būtina patikrinti ir pateikti mokslinius įrodymus, patvirtinančius, kad augalai darbe išties mažina stresą.“
Taigi, 63 biuro darbuotojai Japonijoje savanoriškai dalyvavo tyrime. Dienos metu jie iki tol retai matydavo žalumos.
Kiekvienam buvo pasiūlytas vienas augalas – kokedama, San Pedro kaktusas, eševerija, bonsas, oro augalas ar palmė. Dalyvių buvo paprašyta tris minutes pailsėti, sėdint prie savo darbo stalo, kiekvienąkart kai tik pasijusdavo pavargę.
Visi biuro darbuotojai dalyvavo dviejuose tyrimo etapuose, pirmasis kurių buvo kontrolinis, trukęs vieną savaitę, ir nesusijęs su augalais. Antrasis tęsėsi keturias savaites, jo metu savanoriai prižiūrėjo augalą, kurį patys pasirinko.
Kontroliniame tyrime visi 63 savanoriai poilsio metu tris minutes tiesiog spoksojo į savo kompiuterio darbalaukį. Antrajame etape jie žiūrėjo į savo augalą.
Tyrėjai, naudodami Nerimo būsenos ir asmenybinio nerimastingumo skalę, du kartus išmatavo dalyvių psichologinį stresą – kontrolinio etapo bei intervencijos etapo pabaigoje.
Savanorių buvo klausiama, ar jie sutinka su 20 teiginių ir kaip juos vertina balais. Pavyzdžiai: „Aš per daug nerimauju dėl to, kas tikrai nesvarbu.“ Taškų diapazonas svyravo nuo 20 iki 80, o didesnis balas jau patvirtino, kad darbuotojai patyrė didesnį nerimą. Rezultatai parodė, kad vidutinis nerimo balas nuo 47,9 po kontrolinės fazės be augalų sumažėjo iki 46,2 po intervencijos su augalais.
Rezultatai gali neatrodyti stulbinantys, tačiau žurnale „HortTechnology“ tyrėjai teigė, kad jie yra matematiškai reikšmingi.
Dr. M. Toyoda ir kolegos taip pat išmatavo fiziologinį stresą, registruodami širdies ritmą, kuris turi įtakos kūnui. Dalyviai buvo išmokyti įvertinti savo pulsą, kurį matavo prieš ir po trijų minučių poilsio.
Rezultatai atskleidė, kad dvidešimt septyni procentai dalyvių pastebėjo širdies ritmo sumažėjimą, po to, kai jie praleido laiką žiūrėdami į savo augalą.
Palyginimui, norma buvo penki procentai, kai savanoriai žiūrėjo į savo darbastalį neturėdami augalo.
Dr. Toyoda ir komanda teigia, kad augalas atitraukia mintis nuo darbo, priešingai nei telefonas, kompiuterio ekranas ar užrašų knygelė.
Mokslininkai taip pat teigė, kad maži kambariniai augalai gali būti racionalus sprendimas darbo aplinkoje, nes jie sumažina stresą, o tai savo ruožtu padidina produktyvumą.
Rezultatai papildo įrodymus, kad žalioji erdvė yra naudinga mūsų nuotaikai, net jei tai vaizdas pro langą arba 20 minučių pasivaikščiojimas kiekvieną dieną.
