Lietuviai, anot jos, dar atsargiai žiūri į šią naujovę, nes baiminasi, kad nesugebės tinkamai pasirūpinti.
Kokedamai nereikia vazono, o samanų rutulys, kuriame auga augalas, atrodo išties originaliai, taigi, kokedama gali tapti įdomių interjero elementu. Kokedamą galima laikyti ant padėkliuko, ne mažiau įspūdingai atrodo pakabinti samanų rutuliai.
Samanų kamuolyje žemės nėra daug, nes turi sutilpti ir augalo šaknys, todėl, anot Dainos, gruntas turi būti labai kokybiškas, bet lengvas. Ji pati lygiomis dalimis paskirsto bonsams skirtą gruntą ir neutralizuotas durpes. Gruntas bonsams augalą maitina, durpės – lengvos ir gerai sugeria drėgmę.
Taigi, sumaišius gruntą, jis sudrėkinamas, nulipdomas kamuolys, praskyrus kurį įspraudžiamos augalo šaknys. O tuomet rutulį jau galima apvynioti samanomis. Daina pasakojo samanų prisirenkanti miške, nes gyvena prie pat Kauno marių. Samanas ji pritvirtina žvejybiniu valu.
Tiesa, samanos po kelerių metų praranda savo žalumą, pagelsta, tuomet ateina laikas augalą persodinti.
Beje, vietoje samanų galima naudoti sizalį. Tai – natūralus pluoštas, išgautas iš agavų. Apvynioti kamuolį galima naudojant ne tik valą, bet ir siūlą ar net storą virvę, tuomet kokedamą pakabinti, pastatyti ant padėkliuko ar lėkštelės.
Kai samanų kamuoliukas apdžiūna, o tai jaučiasi tiesiog jį paėmus į rankas, būtina lieti. Kokedamą reikėtų įstatyti į dubenėlį, į kurį laisvai tilptų, su vandeniu.
Geriausiai tinka nusistovėjęs, minkštas, nekalkėtas vanduo. Samanos ir durpės per pakankamai trumpą laiką įgeria daug drėgmės. Vandeniui nuvarvėjus, kokedama gali keliauti į savo vietą.
Dar vienas gėlininkės patarimas: gėlės pagrindo viršuje neuždengti samanomis, palikti duobutę. Jei nėra galimybės kokedamos pamerkti, tuomet galima tiesiai į duobutę labai lėtai įpilti vandens. Durpės ir samanos greitai jį sugers.
Kokedamą galima papildomai apipurkšti vandeniu, reikės mažiau ją lieti.
Pati Daina, išbandžiusi įvairiausius variantus, gamina dviejų rūšių kokedamas: naudoja lėtai augančius augalus, kurie mėgsta šviesą arba pavėsį – sansevjerą ir skindapą. Gėlės samanų kamuolyje puikiausiai jaučiasi, todėl ilgai išlieka dekoratyvios.
Kokedama – kilusi iš Japonijos. Neturtingi žmonės neišgalėjo įpirkti brangių bonsų, taigi, pradėjo gaminti pigų pakaitalą.
