Pasižiūrėkite, kaip išsirinkti puansetiją, turinčią daug potencialo ilgai žydėti, kaip ją prižiūrėti ir kokios dažniausios priežastys, jei nepavyksta. Vaizdo įraše – viskas gerokai aiškiau.
Kad turėtumėte ir atmintinę po akimis, viską surašau: kaip pasirinkti parduotuvėje ir kaip prižiūrėti po to.
Kas iš tiesų yra puansetija? Puansetija – puošniausioji karpažolė (lot. Euphorbia pulcherrima). Tai – daugiametis augalas, tačiau lauke ji negalėtų ištverti mūsų lietuviškų žiemų. Taigi, mūsų klimato sąlygomis puansetija augti ir žydėti geba tik šiltame šviesiame kambaryje, rūpestingai prižiūrima. Apie priežiūrą netrukus papasakosiu.
Kaip parduotuvėje išsirinkti pačią geriausią puansetiją?
1. Nepirkite parduodamų prie pat durų. Puansetija nemėgsta skersvėjų ir gali jautriai sureaguoti į šaltį. Todėl pirkdami prekybos centre atkreipkite dėmesį, kur laikomi šie augalai. Žiūrėkite, kad nebūtų kur nors arti įėjimo, prie dažnai varstomų durų. Tai žinodama, dabar savo gražiausią puansetiją tikrai imčiau nuo stelažo, esančio tolesniame prekybos centro kamputyje, arba dar geriau – iš jaukios nedidelės gėlių parduotuvės.
2. Žiūrėkite į puansetijos pumpurus. Kitas dalykas, kurį reikia žinoti renkantis puansetiją, susijęs su jos apgaulinga prigimtimi. Greičiausiai galvojate, kad tie ryškiai raudonos spalvos lapai yra tikrieji puansetijos žiedai? Pasirodo, kad yra ne visai taip. Jos tikrasis žiedas yra tas pumpuriukas viduryje, o raudoni lapai – tai pažiedlapiai.
Jeigu matote, kad tie centre esantys žiedukai jau išsiskleidę, tai žinokite, kad žydėjimas eina jau į pabaigą, tad ilgai grožio nebeturėsite. Ieškokite puansetijos su neišsiskleidusiais pumpuriukais viduryje, nes tokią gali pavykti išlaikyti gražią net iki trijų mėnesių.
3. Ir šiaip – ar augalas atrodo sveikas. Apžiūrėkite prieš dėdami į pirkinių krepšelį, ar puansetija gražiai išsišakojusi, prižiūrėta. Svarbu, kad lapai nebūtų pageltę, su apnašomis ar dėmėti. Žiūrėkite, kad jų nebūtų daug nukritusių aplink. Rinkitės tą, kurios lapai sodriai žali, šakelės nenudžiūvusios.
Puansetija iškart nusipirkus
Tik nepatarčiau iš parduotuvės jos taip ir išsinešti rankose. Pirkite puansetiją ten, kur ją galės supakuoti. O jeigu tokios galimybės nėra, tada ir patys galite užbėgti įvykiams už akių, įsimesdami kokį didesnį maišą, kuriuo augalą apgaubtumėte iš visų pusių. Ir žinant visą jos lepumą, su puansetija važiuočiau tiesiai į namus – jokių „užeisiu trumpam į dar vieną parduotuvę“. Patariu kuo trumpiau ją laikyti automobilyje ar lauke.
Na ką, kai jau, išsirinkome, nusipirkome, parsivežėme namo ir įsinešėme į vidų, ją reikia atsargiai išpakuoti, kad kokia šakelė nenulūžtų. O tą padaryti visai nesudėtinga dėl augalo trapumo.
Beje, nuskintoje vietoje puansetija išleidžia pieno spalvos sultis, kurios yra nuodingos. Ši informacija svarbi visiems, kurie augina mažus vaikus arba laiko naminius gyvūnus. Atsarga gėdos nedaro – pagalvokite, kur šiam augalui yra pati tinkamiausia vieta jūsų namuose.
Kaip ilgai puansetiją išlaikyti gražią?
Taigi, ką jums reikia žinoti, kad puansetija puoštų namus kuo ilgiau:
1. Suraskite jai tinkamą vietą, kur yra pakankamai šilta ir šviesu.
Ir pasistenkite, kad puansetija būtų:
toliau nuo radiatoriaus;
toliau nuo tiesioginių saulės spindulių.
2. Laistyti reikia dažnai, nes žemė turi būti nuolatos sudrėkinta. Tačiau atsargiai, nes riba čia slidi: jei vandens bus per daug, ji ims mesti lapus ir rodys kitokius nepasitenkinimo ženklus. Patikrinkite drėgmę įkišdami pirštą į žemę (nieko nėra sukurta geriau ir tiksliau), jeigu žemė išdžiūvusi arba jei visiškai drėgna, tikrai tai pajusite.
Laistymui naudokite tik nusistovėjusį vandenį, jis turėtų būti šiltas arba bent kambario temperatūros, jokiu būdu ne šaltas.
3. Iki pilnos puansetijos laimės ir komforto trūksta trąšų. Žydinčias kambarines gėles intensyviai tręšiame vasarą, jų piko metu, o žiemą tai darome žymiai rečiau. Tačiau puansetijų žvaigždžių valanda išaušta būtent žiemą, todėl galime jai padėti ir suteikti tos papildomos energijos.
Jeigu nesate didelis trąšų ekspertas ir abejojate dėl trąšų dozavimo, siūlau išbandyti jau sumaišytas trąšas, skirtas žydinčioms gėlėms. Man patinka paprastas jų naudojimas, nes nereikia nieko skiesti ar maišyti. Tiesiog kartą kas 1–2 savaites palaistau ne su vandeniu, o su skysčiu iš trąšų butelio, ir viskas.
Puansetija gaus mineralų ir kitų reikalingų medžiagų ilgesniam žydėjimui. O jei trąšų liks, vėliau sunaudosite bet kokioms žydinčioms kambarinėms gėlėms.
Trumpai apie galimas problemas
Kokius ženklus siunčia puansetija, pranešdama apie savo poreikius:
Jeigu matote, kad puansetijų lapų ir pažiedlapių spalva prarado savo sodrumą, pablyško, tai rodo, kad persistengėte su augalo laistymu. Jeigu su gėlės lapais viskas kaip ir gerai, tačiau pažiedlapiai pasidarė blyškūs ar juos nusėjo baltos dėmelės, tai gali rodyti, kad jai yra per karšta. Tokiu atveju perkelkite ją į kitą vietą, kuo toliau nuo radiatorių ar šildomų grindų. Jeigu krenta lapai, tai gali rodyti, kad ją perlaistėte arba paliejote šaltu vandeniu.
Kad puansetija išliktų kitiems metams
Būtų naivu tikėtis, kad puansetija žydės amžinai. Peržydėjus jai ateis ramybės metas: puansetija numes savo lapus ir gražiuosius „žiedus“. Et, gaila būtų išmesti, kai jau visai nemažai pastangų įdėta. Gera žinia ta, kad įmanoma ją išlaikyti ir kitoms Kalėdoms pražydinti. Bloga žinia ta, kad pastangų tam reikės dar daugiau – ne veltui iš pat pradžių sakiau, kad tai lepi karalienė. Taigi toliau išvardinsiu, kas jūsų laukia, jeigu tam ryšitės.
Likusią žiemos dalį, jau po švenčių, laistome mažai ir retai. Pavasarį persodinkime į durpes, nes jos purios ir puikiai išlaiko drėgmę/ Intensyviai tręšiame (maždaug nuo kovo mėn.). Pavasarį genėjame, kad vėliau turėtų dailią formą. Saulės šviesos, laistymo ir tręšimo režimas lieka toks pat, kaip paminėta aukščiau. Bet ir to dar neužtenka laimingai pabaigai! Jeigu prižiūrėsite su meile ir pagal visas instrukcijas, bet nežinosite tam tikrų niuansų, greičiausiai per kitas Kalėdas turėsite augalą, labiau panašų į žalią krūmą nei į puošnią gėlę ryškiais žiedais. Tai ką gi daryti?
Likus mėnesiui ar dviems iki norimo rezultato, reikia palaikyti tam tikrą tamsos režimą. Keliolika valandų per parą gėlei reikia leisti pabūti aklinoje tamsoje. Esu girdėjusi, kad jei turi tik kelis kerus, žmonės apdengia juos kartoninėmis dėžėmis.
Galima ir daugiau visko prigalvoti, kaip sakoma, originalioms idėjoms ribų čia nėra. Paprasčiausias būdas, manau, nurodytam laikui išnešti puansetiją į kokią patalpą be langų arba į garažą. Toks šviesos ir tamsos režimas paskatins augalo spalvą tapti ryškiai raudona.
Sakyčiau, kad išlaikyti puansetiją iki kitų Kalėdų reikalauja nemažo užsispyrimo, bet tikiu, kad didelės jūsų pastangos šiam augalui suteiktų dar daugiau vertės ir grožio.
Teksto autorė – modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ vadovė.
