L.Prievelytės-Juknės šiukšlių dėžėje – vos kelios išmestos pakuotės. Moteris jau trejus metus ją stengiasi praverti kuo rečiau ir gyventi ekologiškai.
„Labai svarbu ir pats maistas, kaip jo neprisipirkti per daug, laiku suvartoti ir kaip jį prižiūrėti. Pavyzdžiui, dubenį su salotomis šaldytuve pridengiu daugkartine bičių vaško drobele. Tai pakeičia plastikinę plėvelę arba foliją“, – pasakojo L.Prievelytė-Juknė.
Indų ploviklį moteris laiko daugkartiniame stikliniame butelyje, o vietoj indų plovimo kempinės naudoja medinį šepetį. Kad išvengtų plastikinių pakuočių, vilnietė dažniausiai apsiperka turguje.
„Iš pradžių buvo kiek nejauku, svarstydavau, ką kiti pagalvos, kad į parduotuvę nešuosi daugkartinį prekių maišelį arba kavinėje atsisakau plastikinio gėrimo šiaudelio ir iš rankinės išsitraukiu savo metalinį. Bet paskui supratau, kad tai aplinkiniams nelabai rūpi.
Juo labiau kai pati matai, kad toks mažas tavo veiksmas prisideda prie aplinkos apsaugos“, – sakė moteris.
Jos ir vonios kambarys atrodo kitaip nei įprastai gyvenančių vilniečių. Čia yra metalinis plaukų skustukas, bambukinis kompostuojamas dantų šepetukas, dezodorantas kamštinėje medžiagoje.
L.Prievelytė-Juknė perka kietąjį plaukų šampūną, atrodantį kaip muilas, kad nereikėtų naudoti butelių. Dantų pastą pasigamina pati iš sodos ir kokosų aliejaus ir, suprantama, laiko stikliniame indelyje. Dantų siūlas – irgi stiklo pakuotėje.
Tačiau moteris pripažįsta, jog šiais laikais gyventi taip, kad neliktų jokių šiukšlių, neįmanoma.
Minimalistinį ir aplinkai nekenkiantį gyvenimą mieste yra pasirinkusi ir Lauros bičiulė vilnietė Miglė Makuškaitė.
Savo patirtimi, kaip gyventi be daugybės daiktų ir atliekų, moterys socialiniame tinkle dalijasi su visais, kurie nori sulėtinti gyvenimo spartą.
„Jaučiame atsakomybę už kiekvieną daiktą savo namuose. Tai reiškia, kad vertiname visą prekės gyvavimo ciklą. Užduodame klausimus: kas pagamino produktą? Kaip jis buvo gaminamas? Kokie ištekliai buvo naudojami? Ką nors pirkdamos savęs paklausiame: ar šis daiktas man tikrai reikalingas?
Ar jis bus naudojamas ilgai?
Daiktui sugedus arba pasenus neskubame jo išmesti, ieškome būdų, kaip sutaisyti arba panaudoti dar kartą“, – pasakojo L.Prievelytė-Juknė.
Ji surado būdą, kaip sumažinti savo spintą iki 33 drabužių ir atsisakyti vienkartinių plastikinių produktų.
„Jei parduotuvėje patiko daiktas ar drabužis, neskubame pirkti iš karto, pagalvojame. Jei po kelių dienų nusprendžiame, kad tikrai reikia, įsigyjame“, – pasakojo M.Makuškaitė.
