Pirmąsyk draugės, gyvenančios Amerikoje, virtuvėje pamačiusi kompostavimo maišą, kuriame gyveno sliekai, Aurelija pasakojo, nebuvusi sužavėta, tačiau vėliau nusprendė surizikuoti ir panašų maišą pasistatyti savo bute. Draugas Julius į šį pabandymą reagavo skeptiškai, tačiau dabar kompostuoti bute moko kitus.
Aurelija pasakojo, jog iki pradedant rūšiuoti maisto atliekas, rūšiavo stiklą, popierių, plastiką, visigi pastebėjo, jog daugiausia susidarydavo būtent organinių atliekų. Aurelija pasakojo rūšiuodama norėjusi prisidėti prie organinių atliekų mažinimo ir paskatinti tą darytu kitus. Julius kalbėjo, jog laiko save pusiau sąmoningu vartotoju, kuris pamąsto, kas nekenkia aplinkai, bet jei verčia aukoti papildomo laiko, kurį laiką pagalvoja, kaip geriau pasielgti.
Nuo ko pradėti? Kai kurie maisto atliekas kompostuoja plastiko dėžėse, tačiau plastiko bėda, jog jis nekvėpuoja. Amerikoje Aurelija pasakojo pamačiusi specialų, kompostavimui skirtą maišą, pagamintą iš orui laidžios medžiagos. Maišus galima tvirtinti ant specialaus stovo arba tiesiog pakabinti ant virvės kažkur mažiau matomoje vietoje. Pritvirtinus maišą, reikia popieriaus, grunto (tiktų su nudžiūvusiu augalu), raudonųjų Kalifornijos sliekų – tuomet jau galima dėti atliekas. Jei gruntas labai sausas, jį galima papildomai sudrėkinti. Vėliau drėgmės atsiranda dėl metamų atliekų. Jei drėgmės per daug, galima į maišą įdėti popieriaus.
Kadangi panašių kompostavimo maišų prieš kelerius metus nei Lietuvoje, nei Europoje nebuvo, pirmąjį teko parsisiųsti iš Amerikos. Tokie maišai nepigūs, kaip ir jų siuntimas, taigi, vilniečiai ėmėsi juos siūti. Sena siuvimo mašina patys pasiuvo porą maišų, vėliau susirado siuvėją. Dabar kompostavimui skirtų maišų gali įsigyti visi norintieji.
Kompostavimui skirtiems maišams naudojama patvari, tvirta, orui laidi medžiaga, nepraleidžianti vandens. Susidarius biuhumusui maišams tenka atlaikyti nemažai svorio.
Sliekų skaičius, anot Juliaus, priklauso nuo to, kiek virtuvėje susidaro atliekų. Jei kompostuoja vienas, retai gaminantis žmogus, atliekų susidaro mažiau, jei kelių asmenų šeima, nuolat gaminanti maistą namuose, atliekų bus gerokai daugiau. Vienas sliekas per dieną gali apdoroti atliekų, kurios atitinka maždaug pusę jo paties svorio. Taigi, 200 g. sveriančių sliekų per dieną gali apdoroti iki 100 g. atliekų.
Taigi, kiek sliekų turėtų apsigyventi kiekvienoje virtuvėje, apskaičiuoti reikėtų individualiai. Patys vilniečiai kompostavimo maiše apgyvendinę kone kilogramą sliekų.
Kad virtuvėje neatsirastų nemalonaus kvapo, reikėtų laikytis keletos taisyklių: nemesti pieno produktų atliekų ir mėsos. Citrusinių vaisių atliekų vilniečiai taip pat nemeta, kad nepakenktų sliekams. Svogūnų ir česnakų irgi geriau vengti. Beje, Kalifornijos sliekai, esant palankioms sąlygoms (tinkamai temperatūrai, vėdinimui), dauginasi gana greitai.
Kaip į tokį užsiėmimą reaguoja aplinkiniai? Tėvai, anot Aurelijos, palaiko, lauko kompostinėse ir patys apgyvendino Kalifornijos raudonųjų sliekų.
