Blogiausia, kad pelėsis reiškia ne tik estetines problemas – dėl augančio pelėsio pajuoduoja paviršiai, į aplinką išskiriamos nervų sistemą ir smegenų ląsteles veikiančios bei alergines reakcijas galinčios sukelti dalelės. Apsinuodijus jomis žmogus jaučia gripą primenančius simptomus, jam beria odą, tad sunku suprasti, dėl ko jaučiamasi prastai. O neradus priežasčių prasta savijauta ir sirgimo trukmė gali tęstis ir ilgiau.
„Pelėsio atsiradimą vonioje dažniausiai lemia prasta ventiliacija ir priežiūra, higienos trūkumas. Netgi kalkėjantis vanduo palengvina jo atsiradimą ir plitimą, mat plytelės ir dušų kabinų sienelės pasidengia kalkėmis, kas sudaro gerą terpę pelėsiui lengvai prikibti prie slidaus paviršiaus“, – apie nelaukto svečio atsiradimą pasakoja jo šalinimo specialistas Svajūnas Kraujalis.
Gali padėti ir paprastos taisyklės
Pelėsis dažniausiai pasirodo, kai patalpos yra nešildomos, o vonioje dėl karšto vandens naudojimo atsiranda dideli temperatūrų skirtumai. Norint išvengti pelėsio atsiradimo, patariama ne tik nuolat valyti paviršius, stebėti, kurios patalpos vietos pritraukia drėgmę, bet ir pasinaudojus dušu tinkamai išvėdinti patalpą. Būtent kuo geresnės ventiliacijos užtikrinimas dažnai yra lemiamas žingsnis kovoje su šia medžiaga.
„Reikia nuolat kontroliuoti drėgmės lygį, o patalpos išvėdinimas pasinaudojus dušu jos lygį gali sumažinti iki reikalaujamų 50 procentų. Taip pat reikia nepamiršti reguliariai valyti plyteles, dušo kabiną. Nesilaikant šių reikalavimų, pelėsis itin lengvai atsiranda ir išplinta“, – teigia bendrovės „PelesioNaikinimasSalinimas.lt“ atstovas.
Padeda ir užliejus patalpas
Atsiradęs pelėsis dažniausiai visada pažeidžia silikonu suformuotas siūles aplink vonią, dušo kabinoje, o per ilgesnį laiką – ir plytelių siūlių tarpus. Tuomet ir po jo naikinimo jie lieka pažeisti ir neprideda estetinio žavesio vonios kambariui. Norint to išvengti apie galimą pelėsio atsiradimą reikėtų pagalvoti jau įsirengiant namus, pataria bendrovės „Rockwool“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.
„Galimybes geriau išvėdinti patalpą padidina tinkamai sumontuota ir veikianti ventiliacijos sistema bei palaikoma normali temperatūra. Dažnai galvojama, kad langai gali būti naudojami vėdinimui, tačiau jie pagerina apšvietimą. Patalpų vėdinimui reikia naudoti kitus būdus, pavyzdžiui, įsirengiant efektyvią vėdinimo sistemą, kuri taip pat taupo energiją. Kai kurie žmonės naudoja ir specialius dažus, kurių sudėtyje yra antipelėsinių priedų. O prie kokybiškesnio ir komfortiškesnio būsto turėjimo prisideda ir tinkamas apšiltinimo medžiagų pasirinkimas, pavyzdžiui, išorinių atitvarų apšiltinimui skirta akmens vata yra laidi orui ir atspari drėgmei, o tai prisideda prie greitesnio sienų džiūvimo bei statybinės drėgmės pasišalinimo, kas ypač svarbu naujos statybos pastatuose“, – tvirtina bendrovės atstovas.
Teisingai įrengtos konstrukcijos taip pat padeda palaikyti gerą mikroklimatą patalpose, o akmens vatos savybė praleisti vandens garus bei leisti drėgmei pasišalinti aktualios ir tuomet, jei namuose įvyksta nelaimė, kai butas ar patalpa yra užliejama vandeniu.
„Kietai presuota vata neįgeria drėgmes, nepelija kas padeda, jei patalpoje greitai atsiranda itin didelis vandens kiekis. Tuomet drėgmė neįsigeria į konstrukcijas ir ilgainiui pasišalina. Taip išvengiama didelių išlaidų, kai reikia ardyti konstrukcijas, o vėliau jas vėl montuoti“, – teigia S. Kraujalis.
