Evaldas Jocius, gyvenantis netoliese Kauno esančiuose Sitkūnuose potraukį šitokiam išskirtiniam darbui atrado visai netikėtai. Socialiniu darbuotoju dirbęs jaunas vyras prieš keletą metų sumanė pabandyti pagaminti keletą baldų, o prie jų – ir šviestuvą.
Šviestuvui sugalvojo panaudoti seną motociklo lempą. Rezultatu liko labai patenkintas, todėl sugalvojo pagaminti dar keletą šviestuvų. Jie turėjo didelę paklausą, tad taip baldų gamybai net neįsibėgėjus, Evaldas perėjo prie šviestuvų gamybos.
„Iš pradžių tai buvo tik papildomas užsiėmimas, o šiais metais jau palikau socialinio darbuotojo darbą ir užsiimu vien šviestuvais. Tiesa, prieš tai dar profesinėje mokykloje specialiai pabaigiau elektriko specialybę, kad geriau suprasčiau jų veikimo principus“, – pasakojo vyras.
Kiekvienas šviestuvas kitoks, pagamintas iš daiktų, turinčių savo istoriją, apie kuriuos Evaldas gali ilgai pasakoti.
„Štai šio šviestuvo korpusas pagamintas iš medinės dėžutės, kuri seniau buvo skirta formuoti sviestui. Suformuodavo taisyklingos formos sviesto gabalus ir veždavo parduoti į turgų.
Čia šviestuvas pagamintas iš senovinio medinio penalo slankiojančiu dangčiu, o šis – iš dėžutės, skirtos senovinio sovietinio prietaiso laikymui. O šitam panaudojau voltmetro korpusą ir medinę dėžutę, kurioje anksčiau žmonės tikriausiai laikė cukrų arba druską“, – vardijo pašnekovas.
Šviestuvų puošybai jis naudoja daug detalių iš senovinių dulkių siurblių, nes juose galima rasti daug įdomių dalių, o korpusą panaudoti kaip šviestuvo gaubtus.
Ant šviestuvų taip pat puikuojasi spaudimo matuoklių ciferblatai, antikvarinių laikrodžių mechanizmo dalys, metalinės emblemos nuo senovinių prietaisų. Jungtukai dažniausiai taip pat senoviniai.
Beje, kai kurie šviestuvai turi ir labai modernių funkcijų – galima reguliuojant didinti arba mažinti šviesos intensyvumą. Nedideli šviestuvai yra skirti pastatyti ant paviršių – spintelių, stalų, lentynų, kiti – kabinami prie lubų, o dar kiti pastatomi ant kojų ir primena prožektorius.
Sendaikčius savo šviestuvų gamybai vyras įsigyja dažniausiai tame pačiame prekybos miestelyje „Urmas“ vykstančiame senturgyje, kuriame ir parduoda savo darbus.
O šį savaitgalį čia, kaip ir visada, galima rasti daugybę įvairiausių sendaikčių: interjero detalių, įrankių, baldų, indų, monetų, drabužių, knygų, laikrodžių, įvairių puošmenų ir kitokių istoriją liudijančių dalykų.
Vienas iš įdomiausių eksponatų – senovinė odontologo paciento kėdė. „Caro laikų. Stovėjo Palangoje anuomet buvusiame dantų gydytojo kabinete“, – tvirtino ją parduodantis vyras.
Senturgis „Laiko ratu“ Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, vyks rugsėjo 27–29 dienomis.
