Kiekvieną kartą valant klozetą atidarytu dangčiu, šios bakterijos pasklinda po visą jūsų vonios kambarį, užkrėsdamos asmeninius higienos daiktus – dantų šepetėlius, rankšluosčius. Štai kodėl klozetą svarbu valyti bent kelis kartus per savaitę, rašoma dailyhealthpost.com.
Vien todėl, kad ant valymo priemonių užrašas „netoksiškas“ ir „biologiškai skaidus“, dar nereiškia, kad jos yra saugios.
Valymo priemonėms galima naudoti tokius teiginius, nepaisant to, kad jų sudėtyje yra 2-butoksietanolio – tirpiklio, kuris absorbuojasi per odą, pažeidžia raudonuosius kraujo kūnelius ir daro žalą jūsų akims.
Valikliuose taip pat gali būti alkoholio etoksilato paviršiaus aktyviųjų medžiagų, kurios yra tokios toksiškos, kad yra uždraustos Europos Sąjungoje.
Kituose cheminiuose valikliuose yra šimtai chemikalų, kurie, kaip žinoma, sukelia vėžį, astmą ir reprodukcinės sistemos sutrikimų.
Kartais toksiškiausios cheminės medžiagos, įskaitant formaldehidą, benzeną, chloroformą ir tolueną, etiketėje nenurodomos. Klozetui valyti puikiai tiks priemonės, randamos virtuvėje.
Acte yra acto rūgšties, kuri lengvai suskaido rūdis, dėmes ir dėl kieto vandens atsiradusias mineralų sankaupas klozetuose.
Japonijos mokslininkai išsiaiškino, kad acto rūgštis sunaikina E. coli ir salmonelę – dvi kenksmingas bakterijas. Svarbiausia, kad actas yra netoksiškas.
Maistinė soda taip pat pašalina nešvarumus, nepažeisdama santechninio porceliano, o veikdama kartu su actu pašalina net ir įsisenėjusias dėmes.
Jei naudosite actą, įpilkite puodelį baltojo acto į klozetą ir leiskite jam veikti pusvalandį. Tada į dubenį įberkite pusę puodelio maistinės sodos ir švariai išvalykite klozetą. Keliskart praplaukite, pakartokite keletą kartų per savaitę.
Galite naudoti tik maistinę sodą: tuomet nedidelę pakuotę įpilkite į klozetą, leiskite jai veikti per naktį. Rytą klozetą praplaukite 2–3 kartus.
