L.Liudžiuvienė, tikra agavų mylėtoja, pasakojo, kad šių augalų darželyje turinti keliasdešimt, o šiemet begalinį džiaugsmą atnešusią agavą įsigijo maždaug prieš 30 metų gėlių parduotuvėje Šakiuose. Anot moters, ji parsivežė jau 20-ies metų, gerokai paūgėjusią agavą. 30 metų ji augo L. Liudžiuvienės kieme, saulėtoje vietoje, šį augalą moteris prižiūrėjo kaip ir kitus, rudenį prieš šalnas visas agavas tekdavę įnešti į patalpas.
„Sunešti ir išnešti agavas padeda vyras, o didžiąsias į garažą įvelka net traktoriumi. Transportuojant reikia saugoti, nes lapai lūžta. Dedame į dubenį, joms žemių beveik nereikia, nes augalas turi labai nedaug šaknų. Žiemą agavos miega, todėl net laistyti nereikia“, – pasakojo pašnekovė.
Ji sakė, kad kovo mėnesį, augalui žiemojant garaže, tarp mėsingų, dviejų metrų ilgį siekiančių lapų pastebėjusi augantį žiedkotį. Jau tuomet moteris suprato, kad gali sulaukti tikro stebuklo, nes augalas pražydės.
„Žiedkotis patalpose taip greitai pradėjo augti, kad netilpo ir šiek tiek sulinko, išnešti į lauką dar buvo per šalta. Tuomet apsukome agroplėvele, juk gaila, jei tiek užauginta ir žiedą pradėjusi leisti gėlė būtų nunykusi“, – prisiminė L.Liudžiuvienė.
Gegužės pradžioje moteris agavą išnešė į lauką, pasodino toje pačioje vietoje, kur ji augdavo. Kasdien stebėjo, kaip ant žiedkočio pradėjo augti pumpurai, o per du mėnesius susiformavo net 27 žiedynai. Galiausiai liepos 21-osios rytą agava pradžiugino šeimininkę.
„Dar tik žydėjimo pradžia, iš karto sulėkė bičių pulkelis. Teko žiedkotį paremti, manau, kad agava turėtų savo žiedais džiuginti apie dvi, tris savaites“, – džiaugsmo neslėpė L.Liudžiuvienė.
Moteris, gimusi netoli dabartinės gyvenamosios vietos Mišiurkės kaime, dirba Plokščių mokykloje-daugiafunkciame centre ikimokyklinio ugdymo pedagoge. Ji pasakojo, kad pirmiausia pasižiūrėti augalo atvyko jos kolegos, vėliau užsuko ir daugiau žmonių, mat žiedai stulpo pavidalo žiedyne matomi iš tolo.
Deja, žydinčios agavos lapai pasirodė bevystantys, todėl pasiteiravome L. Liudžiuvienės, kas nutiko. Pasirodo, šie augalai žydi tik vieną kartą gyvenime.
„Kai pradėjo žiedkotis augti, agavos lapai pradėjo nykti. Žiedynai subrandins sėklas, augalas nunyks. Nors džiaugiuosi, kad pražydo, kartu ir širdį skauda, kad jos jau neturėsiu... Sakoma, kad agavoje apsigyvena namų dvasia“, – pasakojo agavos augintoja.
Gretimai pražydusio augalo puikuojasi 35-erių metų agava, kitame sodybos gale dar keliasdešimt žemėje bei vazonuose pasodintų didesnių ar mažesnių agavų. Moteris apie jas gali daug pasakoti, sako, kad priežiūra nedidelė, vasarą reikia retkarčiais palaistyti, agavos nemėgsta per daug drėgmės, gali pradėti pūti šaknys ir stiebas.
„Patalpose žiemojančių agavų mėsingų lapų vidų išgraužia pelės, tenka man jas gaudyti“, – juokiasi sodybos šeimininkė.
Agavų yra ne vienas šimtas rūšių, jos paplitusios nuo JAV pietinės dalies iki Pietų Amerikos šiaurės rytų dalies. Iš agavų gaunamas pluoštas, cukringos sultys, likeris ir pulka, o iš tekilinės agavos – tekila. L. Liudžiuvienė girdėjusi, kad agavų lapai tinka gydyti sąnarių ligoms.
2017 m. agava buvo pražydusi Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode, pernai – panevėžiečių Nemanių sodyboje, kur ant septynių metrų žiedkočio išskleidė apie trisdešimt įspūdingų, kvapnių žiedynų.
