Netoli Nemuno pakrantės įsikūrę Žemųjų Šančių gyventojai nustėro prie savo žemės sklypų išvydę Kauno savivaldybės administracijos pakabintas lenteles su užrašu, kad jie galimai užėmė ir svetimą žemę. Tokių perspėjimų – devyni.
„Pasijutau smarkiai įžeista, o miesto valdžia tokiais būdais siekia sukiršinti bendruomenę“, – pareiškė tokią lentelę prie namų išvydusi Raimonda Chlostauskienė.
Kaunietė tikino nesitikėjusi tokio atpildo už gerą darbą – šioje vietoje apsigyvenusi jos šeima sutvarkė sąvartyną primenančią aplinką, pasodino kalninių pušų ir kitokių augalų. Dalis jų atsidūrė už privataus sklypo ribų, ir tai buvo įvertinta žemės užgrobimu.
Šeimininkai prašė leidimo įsigyti arba išsinuomoti ir kelių arų ploto valstybei priklausančios žemės rėžį, tačiau išgirdo neigiamą atsakymą.
Dukart gavo apdovanojimą
Šeima netoli Nemuno įsikūrė prieš 17 metų, tuo metu žemės sklypas priminė šabakštyną. Prireikė net 250 sunkvežimių žvyro sklypui sulyginti ir daug darbo puošiant aplinką.
Valstybei priklausančioje žemėje niekada nebuvo tvoros ar kitokių neteisėtai iškilusių statinių.
„Du kartus mūsų namas buvo išrinktas gražiausiu Šančiuose“, – didžiavosi R.Chlostauskienė. Viskas pasikeitė praėjusiais metais, kai seniūnija pranešė gavusi anoniminį skundą dėl už sklypo ribų pasodintų tujų – taip buvo pavadintos kalninės pušys.
Rudenį kauniečiai iškasė didžiąją dalį valstybės žemėje augusių želdinių ir perdavė juos medelyno darbuotojams. Jų prašymas padaryti tai pavasarį, kai palankesnės sąlygos persodinti augalus, taip pat liko neišgirstas.
„Tvarkėme aplinką – darėme tai, ką privalėtų atlikti pati savivaldybė, o sulaukėme tokio atlygio“, – piktinosi R.Chlostauskienė.
Moteris taip pat tikino negalinti suprasti, kodėl miesto valdžia bruka brangiai kainuosiančią gatvę, kurios visiškai nereikia vietos bendruomenei. Priešingai – tūkstančiai žmonių priešinasi tokiam projektui. Galbūt protingiau būtų lėšas nukreipti kitur?
Įskaudino augalų mylėtoją
Į labai panašią situaciją pateko ir Miglovaros gatvės gale gyvenanti Ingos Vislavičienės šeima, įsikūrusi moters sutuoktinio seneliui priklausiusiame žemės sklype.
„Kai prieš penkerius metus įsikūrėme name, jo prieigose buvo baisus šiukšlynas“, – pasakojo kaunietė. Ji gražiai sutvarkė ne tik privatų sklypą, bet ir aplinką, prisodino augalų.
Būtent dėl jų Kauno savivaldybės atstovai ir pastatė lentelę su perspėjimu. Dėl sklypą juosiančios tvoros šeima negavo jokių pastabų – ji pastatyta itin tiksliai.
„Pasijutau labai nemaloniai – lyg ką nors blogo būčiau padariusi, o juk mes tik tvarkėme ir gražinome aplinką. Jeigu žmogus nuo šaligatvio nori pakelti šiukšlę, jis nebėga prašyti savivaldybės leidimo“, – stebėjosi I.Vislavičienė.
Kaunietė svarstė neturinti pasirinkimo – teks iškasti augalus, tačiau tai padarius vasarą, ir dar tvyrant karščiams, jie tikrai žūtų.
Pasak I.Vislavičienės, dar projektuojant namą šeima domėjosi planais greta namo tiesti gatvę ir tąkart išgirdo atsakymą, kad tai labai mažai tikėtina galimybė. Vis dėlto toks sumanymas tapo tikrove.
Nelaukia ir griauna tvorą
„Dabar turiu šiek tiek laiko, tai ir ardau tvorą. Nenoriu, kad mane vadintų žemgrobiu“, – kalbėjo greta pėsčiųjų tako gyvenantis Rimantas Palubinskas. Šią tvorą prieš pusšimtį metų įrengė kauniečio tėvas, kuris pokario metais įsikūrė A.Vytarto gatvėje.
Namo šeimininkė Audronė Palubinskienė jau iškasė greta tvoros augusias daržoves ir sielojosi dėl vaismedžių likimo, mat jie taip pat auga valstybei priklausančioje žemėje.
R.Palubinskas žinojo, kad po sklypo tvora nutiesti vandentiekio vamzdžiai, tačiau „Kauno vandenų“ įmonės atstovai nereikalavo imtis jokių drastiškų priemonių.
„Sutarėme, kad esant reikalui jie galės nugriauti tvorą, ir aš neturėsiu jokių pretenzijų. Daugybę metų nebuvo jokių problemų“, – kalbėjo kaunietis. Jo nuomone, Šančiuose turbūt nepavyktų rasti nė vieno senos statybos namus juosiančio žemės sklypo, kuris visiškai atitiktų dokumentuose nurodytą formą ir dydį.
Kai Kauno meras Visvaldas Matijošaitis žvalgėsi būsimos gatvės vietoje, R.Palubinskas nusprendė jį užkalbinti ir aptarti situaciją.
„Nematau su kuo kalbėti“, – V.Matijošaičio neva pasakytus žodžius citavo Šančių gyventojas.
Mano radę efektyvią formą
Kalbėdamas apie specialių lentelių prie sklypų atsiradimo aplinkybes Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Vytautas Jurkevičius tikino, kad panaši forma buvo pasirinkta ir bandant surasti neteisėtų metalinių garažų savininkus.
Tuomet ant garažo durų buvo klijuojami lipdukai su įspėjimu ir įsitikinta, kad tokia perspėjimo forma yra efektyviausia ir greičiausiai pasiekia pažeidėją.
Viešojoje erdvėje nemažai diskusijų sukėlė lentelėje suformuluotas teiginys, neva gyventojai yra tik galimai užėmę jiems nepriklausančias erdves.
„Tikime, kad gyventojai žino savo sklypo ribas, o Nacionalinės žemės tarnybos specialistai nustatys, ar jie yra pažeidėjai, ar ne.
Sulyginus Registrų centro duomenis ir plotą, kuriuo gyventojai realiai naudojasi, kilo įtarimų, kad keli sklypų savininkai yra užgrobę valstybinę žemę. Tai gali nesunkiai pamatyti visi norintys specialioje interneto svetainėje, kurioje matyti sklypų ribos ir už jų išsikišę statiniai bei želdiniai.
Ten gyvenantys kauniečiai valstybinę žemę apsitvėrę įvairiais būdais – kas betono luitais, kas padangomis, kas tvoromis ar augalais“, – kalbėjo V.Jurkevičius.
Pasak jo, visa informacija apie pažeidimus bus perduota Nacionalinei žemės tarnybai. V.Jurkevičius pridūrė, kad panašius perspėjimus išvys ir kituose miesto rajonuose neteisėtai žemės sklypus užėmę gyventojai.
Gundo šiuolaikišku paplūdimiu prie upės
Gatvė projektuojama upės pakrantėje nuo geležinkelio tilto iki Panemunės tilto – tai rekreacinė teritorija, turinti skvero statusą.
Didžiąją jos dalį numatoma tiesti per natūralų gamtinį landšaftą – žaliuosius plotus, medžiais apaugusias zonas, apsemiamas pievas – keičiant upės kranto reljefą.
Projekte siūloma rajoninių želdynų teritorijoje, keičiant istoriškai susiformavusį gatvių tinklą, įrengti 3,471 kilometro ilgio dviejų eismo juostų gatvę su šaligatviu ir dviračių taku.
Kauno savivaldybėje vykusiame projekto pristatyme paskelbta, kad bendras naujo statinio plotis – 8,5 metro, o atstumas tarp raudonųjų linijų sieks net 15 metrų.
Bendrovės „Simper“ projektų vadovas Nerijus Jakulis pasakojo, kad šiuo metu žvyruotos gatvės ilgis siekia 444 metrus, ji bendrajame plane numatyta nuo 1929 metų.
Greta gatvės ketinama įrengti šaligatvį ir išsaugoti esamą dviračių taką.
Nors viešai nepripažįstama, miesto valdžia tiesti naują gatvę sumanė norėdama pagerinti susisiekimą žmonėms, kurie apsigyvens statyti planuojamuose daugiabučiuose ant Nemuno kranto.
Savivaldybė taip pat paskelbė, kad Nemuno pakrantėje planuojama įrengti šiuolaikišką judėjimo negalią turintiems žmonėms pritaikytą paplūdimį su tinklinio aikštelėmis bei vaikų žaidimų zona.
Į naująją poilsio erdvę kauniečiai galės atvykti atnaujintu dviračių ir pėsčiųjų taku arba projektuojama gatve.
Rekreacinę zoną planuojama įrengti prie upės tarp Kranto 13-osios ir M.Sederavičiaus gatvių.
