Pelėdų šeima gyvena sostinės Antakalnio rajone. Jų namas yra ant kalvos, todėl paradinis įėjimas – šlaite. Žvelgiant iš apačios į viršų gerai matyti formuojami spygliuočiai, o didžiulio riedulio fone išryškėja bonsai ir suformuotų medžių kontūrai.
Apželdinti šlaitai primena vertikalius paveikslus. Jais visus metus gali gėrėtis ne tik namiškiai, bet ir Bistryčios bei Žolyno gatvėmis praeinantys ar pravažiuojantys sostinės gyventojai, nes, keičiantis metų laikams, kinta ir šių paveikslų spalvos.
Net nereikia ravėti
Šalia į namą vedančių laiptų lyg nebylūs sargybiniai rikiuojasi akmenys. Visi jie turi savo palydovus – žydinčius daugiamečius augalus. Toje vietoje, kur dabar yra alpinariumas, buvo didžiulis smėlio šlaitas, kuriuo visi bodėjosi ir nežinojo, kaip jį sutvarkyti.
Tačiau V.Pelėdai kirbėjo mintis, kad tai geriausia vieta nuolat žydinčiam alpinariumui. Ilgainiui smėlio šlaitą šeima apsodino žydinčiais krūmais, daugiamečiais augalais ir spygliuočiais.
Dauguma šliaužiančių augalų taip išsiplėtė, kad teko juos drausminti – karpymo žirklėmis suteikti įvairias formas.
Alpinariumą pavyko sukomponuoti iš įvairių formų spygliuočių, lapuočių ir daugiamečių augalų. Tolimesniame tamsokame miško fone atsidūrė viršutinė alpinariumo dalis, tad ją teko šviesinti margalapiais ir šviesiai geltonos spalvos aukštesniais krūmais, o tarp jų įterpti alyvas, putinus, jazminus ir aukštaūges hortenzijas.
Norėdamas pabrėžti sodrią krūmų žalumą šeimininkas greta jų pasodino geltonlapių augalų – guobą, sedulą ir raugerškį. Alpinariume vienu metu nuolat žydi daugybė augalų – jie susodinti taip, kad vasarą jų lapija suaugtų labai tankiai ir nereikėtų ravėti.
Prie baseino – skroblas
Šeimininkai apsisprendė, kad ne tik alpinariumas, bet ir visa poilsiui skirta erdvė turėtų nuolat dabintis žiedais. Svajonė išsipildė su kaupu – dabar kieme visą vasarą vienu metu žydi 20–30 medžių, krūmų, įvairių daugiamečių ir vienmečių žolinių augalų.
Pirmieji vasarą pasitinka egzotiški rododendrai. Jų spalvingi žiedai ir stambūs lapai pabrėžia akmenų tvirtumą. Labiausiai visi žavisi gėlių karalienėmis rožėmis – ypač akį veria balkoną juosianti raudonžiedė vijoklinė rožė.
Atramines sieneles slepia svyrantys augalai (daugiausia – kadagiai), o aukštas atramines sienas dengia laipiojančios hortenzijos, aktinidijos, penkialapis vynvytis.
Ilgai svarstyta, kaip papuošti baseiną. Ne vienas svečias nustemba pamatęs baseino kraštą juosiantį skroblą, nes smalsu, kaip pavyko priversti medį augti ne aukštyn, o pažeme.
Šeimininkas juokavo, kad medžiui patinka kalbėtis su vandeniu, kuris iš antro baseino aukšto išteka tiesiai pro skroblo lapiją.
Mokėsi derinti akmenis
Ieškodamas įvairovės namų aplinką V.Pelėda ėmė puošti nedideliais akmenimis, tačiau ilgainiui pamatė, kad jie paskęsta želdiniuose, vasarą jų beveik nematyti. Teko ieškoti ne vieną toną sveriančių riedulių ir komponuoti juos šlaituose bei jų papėdėse.
Kuo didesnis akmuo, tuo gražiau jis atrodo augalų bendrijoje, tik reikia tinkamai parinkti spalvas ir suderinti formas.
Šalia riedulių tinka aukštesni bonsai ir spygliuočiai, o rododendrų ir akmenų derinys – puikus gyvosios ir negyvosios gamtos bičiulystės pavyzdys.
„Derinant augalus ir riedulius pirmiausia reikia parinkti vietą ledynmečio amžininkams, o tada ieškoti jiems tinkamų augalų.
Ypač gražiai dera akmenys ir žydintys daugiamečiai augalai.
Reikia pamilti ne tik augalus, bet ir akmenis, tada pavyks sukurti įspūdingų derinių“, – pasakojo V.Pelėda.
Daugiausia rūpesčių kėlė šiaurinėje pusėje esantis status šlaitas. Jis labai gerai matyti nuo gatvės, todėl Pelėdai norėjo, kad tai būtų ne tik jų kiemo, bet ir miesto puošmena.
Iš pradžių jį apsėjo žole, tačiau prižiūrėti veją stačiame šlaite buvo labai sudėtinga. Tada šeima nutarė jį apželdinti įvairiaspalviais lapuočiais, įkomponavo didesnius lauko akmenis, prie jų derino įvairius augalus.
Ilgainiui šlaite išryškėjo keletas spalvotų debesėlių – pavasarį vienas po kito žydi alyvos, jazminai, putinai, hortenzijos, lanksvos.
Bonsai moko kantrybės
Pelėdų šeimos valdose auga nemažai bonsų. Nors daugelis mano, kad tai – brangus malonumas, anot šeimininko, įspūdingos formos medelį, galintį varžytis netgi su japoniškais bonsais, įmanoma suformuoti kad ir iš mūsų miškuose augančios paprasčiausios trejų metų pušelės.
V.Pelėdai pavyko sukurti įdomų bonsą iš šliaužiančio kadagio, kuris nesunkiai leidosi pakeliamas į viršų. Iš šakų jis suformavo pagalvėles, o kamieno apačia liko nepaliesta, todėl augalas atrodo tarsi su sijonėliu.
Pirmiesiems bonsams šeimininkas naudojo paprastąsias ir kalnines pušis – iš pradžių augino vazonuose, vėliau persodino į gruntą.
„Bonsai – aukštasis sodininkystės pilotažas. Taip „paskraidyti“ pravartu kiekvienam sodininkui, norinčiam pagražinti savo namų aplinką ir smagiai praleisti laiką gamtoje.
Puoselėdamas bonsus žmogus mokosi kantrybės, lavina kūrybingumą ir net pats nepajunta, kaip įgauna daugiau jėgų“, – pasakojo V.Pelėda.
Sukūrė žaliąją erdvę
Didelę dalį laiko verslininkas praleidžia šalia sostinės esančioje įmonės teritorijoje, kurią pastebi visi, vykstantys Vilniaus–Panevėžio greitkeliu. Jos aplinka taip pat traukia akį.
„Ketvirtį amžiaus mano gyvenimas susietas su „Transekspedicija“. Esu bendrovės įkūrėjas, vadovas ir akcininkas. Įmonėje dirba beveik 300 žmonių. Dešimties hektarų teritorijoje 26 tūkstančius kvadratinių metrų užima sandėliai, 5 tūkstančiai skirta šiuolaikinių biurų patalpoms.
Užtat pusantro hektaro paskyrėme žaliajai zonai, kurią, pasitelkęs savo patirtį, nutariau savarankiškai apželdinti ir paversti patraukliu gamtos kampeliu“, – pasakojo V.Pelėda.
Abipus centrinio įvažiavimo atvykstančiuosius tarsi garbės sargybiniai pasitinka koloniniai klevai ir skroblai. Alpinariumams įrengti panaudoti po statybų likę akmenys. Dvi iš augalų ir akmenų suformuotos salelės tapo tarsi įmonės vizitine kortele.
Poilsio zonoje lankytojus pasitinka apvalios geltonlapių ir raudonlapių pūslenių bei margalapių sedulų salos, čia pat – akmenų stalas bei kėdės ir net akmeniniai treniruokliai. Anot įmonės vadovo, iš tolimųjų reisų grįžusiems vairuotojams smagu pasimankštinti gryname ore.
