Pomidorų genėjimas: kodėl iš viso tai reikia daryti?
Pomidorai, kuriuos mes auginame, dažniausiai yra indeterminantiniai, o tai reiškia, kad jie auga kaip vijokliai – kad ir kaip keistai tai beskambėtų. Įdomiausia tai, kad jei jiems sukurtume tobulas sąlygas, jie augtų nesustodami, pasiektų ne vieno metro aukštį.
Tačiau visi suprantame, kad mūsų klimato zonoje tos tobulos sąlygos trunka gana trumpą laiką: vasara greitai baigiasi, maisto medžiagos išsenka, užpuola ligos. Atkreipkite dėmesį, kad dažnai pomidorų sezonas pasibaigia ne todėl, kad augalas vaisių nebeaugina, o todėl, kad užėjo maras, užpuolė kenkėjai arba tiesiog atėjo šalti orai.
Turėdami ribotą laiko tarpą, norime sulaukti maksimalaus derliaus. Jeigu nesuvaldysime augalo, jis maisto medžiagas ir visą savo energiją paskirstys lapams, naujiems ūgliams, žiedynams, augantiems pomidorams. Bet kas iš to, jeigu artėjant rudeniui turėsime daug išsikerojusių šakų ir daug lapų, bet mažai vaisių? Todėl stengiamės daryti taip, kad pomidoras nukreiptų savo energiją taip, kaip mums naudingiau: kad jis užaugintų ir sunokintų daugiau vaisių.
Šalindami pažastinius ūglius ir nebereikalingus lapus, stengiamės pasiekti, kad pomidorų genėjimas užtikrintų maksimalų kiekį derliaus per ribotą laiką.
Noriu atkreipti dėmesį, kad visa šita istorija skirta tik indeterminantiniams pomidorams. Tiems žemaūgiams, kurie auga kaip krūmas, pomidorų genėjimas yra nebūtinas.
Pomidorų genėjimas prasideda nuo pažastinių ūglių. Pomidorų „pažastys“ – pažastiniai ūgliai, kurie formuojasi tarp pomidoro stiebo ir šakelės. Iš jų vėliau išaugtų nauja šakelė, ant jos greičiausiai pamatytume naują žiedyną. Jeigu norime suvaldyti pomidorą, tokius pažastinius ūglius pašaliname. Čia pora pavyzdžių:
Jeigu mes to nepadarysime, augalas didelę dalį savo energijos resursų išnaudos žaliosios masės auginimui, o ne derliui, kuris mums šiuo atveju ir svarbiausias. O derliaus užteks ir iš esančių šakų.
„Pažastų“ nugnybimas yra pomidorų priežiūros higiena. Kiekvieną kartą eidami pamatote ir nugnybiate. Tiesiog taip. Tada pamatysite juos mažučius, bus lengva nuimti nepadarius didelių žaizdų augalui. Augalai prižiūrėti, visi laimingi.
Pražiopsojus pažastinį ūglį (kaip atsitiko man ir nufilmavau vaizdo reportaže), jis užauga toks, kad nugnybti jau nebeišeis. Tokį laužiant, gali susidaryti didelės skersmens žaizdos, ilgos atplaišos. Tokį ūglį nukerpu su aštriu sekatoriumi ir palieku tik galiuką, kad žaizda tvarkingai uždžiūtų nepažeisdama stiebo.
Vienas ar du stiebai?
Pomidorus galima formuoti augti vienu arba dviem stiebais. Nėra vienos taisyklės: yra tokių sodininkų, kurie linkę visada auginti dviem stiebais, kiti – vienu. Aš auginu vienu stiebu, bet jeigu pomidoras pats „padiktuoja“, kad nori augti dviem stiebais, tai negi ginčytis su juo?
Pavyzdžiui, kartais pražiopsotas pažastinis ūglis išauga toks didelis ir tvirtas, ir jau žiedynus pradeda megzti – gaila kirpti jį tokį. Tada palieku jį kaip antrą stiebą ir tiesiog apsuku atskira virvute, kad prilaikytų.
O būna, kad pomidoras pats akivaizdžiai išsišakoja – tada taip pat palieku ir toliau auginu dviem stiebais. Beje, kai kurios veislės yra labiau linkusios į išsišakojimą negu kitos. Tad jeigu vienas krūmas labiau džiungliškas negu kitas, tai čia nebūtinai dėl jūsų aplaidumo – galbūt tiesiog tokia pomidoro genetika.
Pomidorų genėjimas šalinant lapų šakeles
Viskas prasideda nuo apačios: pirmoji pomidorų kekė užsimezga apačioje, pirmosios lapų šakelės auga apačioje, ligos taip pat dažniausiai pradeda pulti nuo apačios. Todėl ir genime nuo apačios.
Lapuose vyksta fotosintezė ir gaminasi maisto medžiagos, kurios maitina aukščiau esančius pomidorus – čia gal ne visai moksliškai paaiškinau, bet svarbiausia suprasti esmę. Tai reiškia, kad žydintiems ir beaugantiems pomidorams būtina palikti lapus, kurie yra žemiau, kad vaisiams užtektų jėgų augti dideliems ir skaniems. Tačiau tų lapų nereikia tiek, kad būtų panašu į mišką. Vadovaujuosi tuo: reikia bent dviejų lapų šakelių po keke, kai žydi. Reikia bent vienos lapų šakelės po keke, kai pomidorai užsimezgė ir auga. Trečia – nebūtina palikti lapų šakelės po keke, kai pomidorai jau užaugę ir noksta.
Pavyzdys: buvo paliktos 3 lapų šakelės, bet dabar pomidorai jau užsimezgę, todėl (1) palieku, o (2) ir (3) nukerpu. Nuotraukoje (2) jau tik ką nukirptas, bet vaizdo įraše gerai matysite viską.
Kai pomidorai nustos augti ir pradės nokti, tada nukirpsiu ir (1) šakelę. Tas pats galioja ir kitiems pomidorų aukštams, t. y. stebime kiekvieną pomidorų kekę ir pagal pomidorų augimo stadiją šaliname lapus po ta keke.
Pomidorų genėjimas ne visada priklauso nuo pomidorų augimo. Kaip sakoma, yra ir papildomų salygų mažomis raidėmis. Lapus norime šalinti, kai lapai remiasi į žemę arba atrodo nesveiki: matote dėmių, pomidorų lapai susisukę ir pan.
Taip stengiamės anksti išvengti ligų paplitimo. Jeigu lapai kažkokie neaiškūs ir norime juos iškirpti, bet jie kaip tik po žydinčia pomidorų keke – tada nukerpame ne visą šakelę, o jos dalį (pavyzdžiui, pašaliname tik pusę šakelės lapų).
Na kaip, atrodo sudėtinga? Tik pradėkite, ir pamatysite, kad kiekvieną kartą tik lengviau ir lengviau. O jeigu pomidorus genite vadovaudamiesi kitais principais, tai brūkštelkite čia, komentaruose, juk labai įdomu!
Teksto autorė – modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ vadovė.
