Rinktis reikėtų apgalvotai
Raganės yra rūšinės – savaime auga gamtoje, ir veislinės, išvestos selekcininkų, dažniausiai stambiažiedės vijoklinės. Raganių šeimoje iš viso yra apie pusantro tūkstančio rūšių. Lietuvoje retai auginamos stačiosios raganės, kurios – krūmo formos ir užauga iki pusantro metro aukščio. Yra ir smulkiažiedžių, kurių žiedai dažniausiai 2–4 cm skersmens, ir stambiažiedžių, 6–23 cm skersmens žiedais.
Pastaruoju metu atsirado prekyboje žemų raganių, kurių aukštis siekia 30–50 cm. Jos itin tinka „kiliminiam“ želdinimui („Hanajima“, „Little artist“ veislės). Raganės auginamos ne vien dėl puošnių žiedų. Jomis galima apželdinti tvoras, atskirti sodo erdves.
Šiam tikslui parenkant veisles ypač svarbu atsižvelgti ne tik į žiedų spalvą, lapų dekoratyvumą, bet ir į tai kaip vešliai krūmas auga, koks stiebų aukštis. Raganės auga greitai, geromis sąlygomis per dieną gali užaugti iki 10–15 cm ilgio.
Jos savo lapais kabinasi už atramų, gretimų augalų. Raganėmis galima apželdinti žemą tvorelę – tiesiog tada augalą reikės palenkti prie tvorelės, pririšti, po kiek laiko vėl palenkti ir pririšti. Tiesa, vešliai augančias raganes lenkti reikėtų itin atsargiai, mat jos gana greitai lūžta.
Raganės mėgsta saulę: kuo daugiau saulės, tuo geriau raganės žydi. Retos išimtys – kai kurios mėlynžiedės raganių rūšys gali augti ir pusiau pavėsyje („The President“, „Gipsy Queen“), o dažnos pavėsyje visai nustoja žydėti („Ernest Markham“, „Madame van Houtte“). Būtina sąlyga – užuovėja. Tačiau šaknų sistema neturi perkaisti, ją būtina pridengti. Šiam tikslui galima panaudoti vienmetės neaukštas gėles arba kiliminius augalus, dirvą mulčiuoti smulkinta medžių žieve.
Reiklios dirvos kokybei
Raganėms reikia derlingos, purios ir laidžios žemės. Rūgštingumas turėtų būti artimas neutraliam (pH 6–7). Jei pasirinktoje vietoje žemė sunki, būtinai reikia sumaišyti su nurūgštintomis durpėmis. Dukart per metus reikėtų patręšti kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais. Būtina sekti ir dirvos drėgnumą, neleisti jai perdžiūti. Giliai perdžiūvus greitai sureaguoja ūglių apatiniai lapai, o vėliau ir viršūnės bei žiedų užuomazgos – gali nuvysti ir pajuoduoti ir nukristi.
Raganės mėgsta drėgną dirvą, bet neužmirkusią. Iš vazonėlių raganes galima sodinti nuo balandžio iki lapkričio vidurio, bet geriausias laikas – pavasaris ir vasara. Vasarą pasodinus augalą reikėtų patrumpinti ūglius, šaknis pridengti. Sodinant rudenį augalą reikia gerai pridengti žiemai. Raganės eilėje sodinamos kas 1,2–1,5 m.
Reikia atminti, kad raganių šaknų sistema vystosi 3–4 metus, tik tada augalas jau būna visiškai suaugęs. Todėl augalai, pasodinti eilėje pirmus trejus metus atrodys skurdokai. Prieš sodinant reikia atidžiai apžiūrėti šaknis, pašalinti arba apkarpyti pajuodusias ar pažeistas šaknis, pjūvius pabarstyti medžio anglies milteliais.
Raganės vienoje vietoje auga ilgai, jų šaknys ilgos, mėsingos, net iki pusės metro ir daugiau, tokiame gylyje mažiau maisto medžiagų, todėl būtina raganėms paruošti geras duobes – mažiausiai 60x60x60 cm. Jei netoliese auga krūmas, reikėtų įkasti iki 60 cm gylio plastikinį, metalinį ar kokios kitos medžiagos gabalą, kad sparčiau augančio krūmo šaknys nenustelbtų raganių. Jei dirvožemis nelaidus, duobę dar pagilinti ir drenažui papilti apie 10 cm grūstų plytų ar skaldos.
Sodinant atviromis šaknimis (persodinant), padaromas žemės kauburėlis, šaknys paskleidžiamos ant kauburėlio, užpilama, derlinga paruošta dirva (daržo žemė+kompostas+perpuvęs mėšlas). Sodinant iš vazonėlio – vazonėlį su augalu pamerkti keletui minučių ir sodinti neardant žemės gumulo. Jei šaknys vazonėlio dugne labai susisukusios, reikėtų atsargiai, nesulaužant, šiek tiek atlaisvinti.
Palaistyti ne mažiau nei 5 litrais vandens. Naudoti šaknų augimo stimuliatorius. Pasodinus šaknies kaklelis turi būti po žeme iki 10 cm. Sodinant jauną augalėlį galima užpilti tik 2–3 cm, bet palikti duburėlį, kuris žemėmis užpilamas palaipsniui stiprėjant augalui. Kaip prižiūrėti? Raganėms būtina įrengti atramas, jas geriausia įstatyti prieš sodinant augalą, kad vėliau, statant atramą, nesužaloti šaknų. Laistyti reikia retai bet gausiai.
Tręšti – bent dusyk per metus
Jaunam augalui užteks 3–5 litrų vandens, o suaugusiam krūmui reikia 1–2 kibirų. Stengtis nelaistyti ant stiebų. Taip pat būtina sekti šių augalų dirvos rūgštingumą, ypač jei buvo mulčiuota medžių žievės mulču, reikia rudenį naudoti dolomitmilčius. Raganes tręšti reikėtų bent du kartus – anksti pavasarį ir prieš žydėjimą. Jaunus augalus papildomai galima tręšti per lapus.
Tręšimui naudotinos trąšos žydintiems augalams. Labai gerai naudoti ilgalaikio poveikio trąšas. Rugpjūtyje galima tręšti tas raganes, kurios dar gali žydėti rugsėjo mėn. Paskutinis tręšimas turi būti trąšomis, turinčiomis daugiau kalio, fosforo, mažiau azoto. Tik pasodinus, karpyti stiebų nepatartina – pritrumpinus stiebą su pumpurais, kitų žiedų tektų gerokai palaukti. Nukirpus baigiant žydėti galima tikėtis pakartotino žydėjimo. Kai kurios raganės auga labai vešliai, išaugina daug ūglių, bet mažai žydi. Tokias raganes reikia pavasarį praretinti.
Kol galima – išpjauti plonesnius ūglius. Jauniems augalams rugpjūčio antroje dalyje reikia nukirpti viršūnes. Seniems augalams rudenį irgi patartina patrumpinti stiebus iki 0,8–1,0 m. prieš šalčius stiebus prilenkti ir, pageidautina, apdengti. Pavasarį ant antramečių stiebų užaugusios metinės atšakos greičiau pražysta, o ir krūmas gausiau žydi. Palikti ilgesnius stiebus itin rekomenduotina pilnavidurėms raganėms, nes dažniausiai ant antramečių stiebų žydi pilnaviduriai žiedai, o po pertraukos, ant naujai išaugusių stiebų, dažnai sužydi nepilnaviduriai žiedai.
Žolinių veislių raganes reikia rudenį nupjauti paliekant apie 10 cm. Taip pat būtina šalinti peržydėjusius žiedus. Raganės nėra labai jautrios šalčiui, palengva prie jo prisitaiko. Žiedai nebijo net -1–2°C šalnų, išlieka dekoratyvūs. Tiesa, stambiažiedės nevienodai jautrios, todėl patartina dengti. Tam, kad po dirva neprisiveistų kenkėjų, dengiama jau prasidėjus šalčiams. Mulčiuojamas šaknų plotas, uždengiama sausomis medžiagomis, geriausiai tinka eglišakės, gali būti ajerai, sausi lapai, popierius. Ant viršaus uždengti ruberoido ar plėvelės – palikti vedinimą, kad nešustų. Pavasarį nudengiama palaipsniui. Galutinai nudengti lietingą ar ūkanotą dieną.
