Dažniausi gedimai – dėl elektros tiekimo
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovo Giedriaus Norkaus, šildymo katilai dažniausiai sugenda dėl sutrikusio elektros tiekimo. „Jie turi elektrines dalis, paprastai tai yra sistema, kuri stumdo vandenį. Taigi, esant elektros tiekimo trikdžiams, katiluose itin dažnai perkaista vanduo, susidaro didelis slėgis, o tuomet skyla katilų vidinė dalis, trūksta jų šilumokaičiai. Pasitaiko atvejų, kad nuo perkaitimo šildymo katilai netgi sprogsta“, – kalbėjo G. Norkus.
Jis atkreipė dėmesį, kad kietojo kuro katilui sprogus šildymo sistemos vanduo išsilieja į vidaus patalpas ir sugadina namų apdailą bei juose esantį turtą. Draudiko teigimu, katilų gedimai dažniausiai atsiranda jų elektrinėje dalyje. Draudimo bendrovės duomenimis, daugiau nei 3 proc. visų draudžiamųjų įvykių yra susiję su šildymo katilų gedimais.
G. Norkus pabrėžė, kad katilai paprastai būna sujungti su kaminais, todėl sujungimo vietoje arba kieto kuro katilo kameroje gali rastis gaisro priežastis. Draudimo bendrovės duomenimis, net trečdalį turto draudimo išmokų sudaro dėl netinkamo katilų bei kaminų įrengimo ir eksploatavimo kilusių gaisrų padaryti nuostoliai.
Draudimo bendrovės atstovo teigimu, namuose esančio katilo būklę gali įvertinti ne tik specialistai, bet ir patys gyventojai, nes atidarę dureles į jį deda malkas. „Iš katilo būklės galima objektyviai nuspėti, kokia situacija yra namo kamine. Jei ant katilo sienelių yra didelis kiekis apnašų, tuos pelenus galima atsargiai nuvalyti“, – tvirtino turto žalų ekspertas.
Pasak draudiko, katilinėje yra šilta, todėl žmonės neretai ant įrenginio džiovina drabužius, šalia jo prikrauna malkų. „Tokie poelgiai yra rizikingi, nes ir malkos, ir drabužiai gali perkaisti bei užsidegti. Gaisro priežastimi gali tapti ir ant šių daiktų užkritusi žiežirba. Taigi, visas plotas aplink kieto kuro katilą turi būti švarus, tvarkingas ir svarbiausia – be jokių degių medžiagų“, – kalbėjo G. Norkus.
Draudimo bendrovės statistika rodo, kad vidutinė išmoka, susijusi su šildymo katilų gedimais, sudaro 850 eurų. „Iki 500 eurų išmoka paprastai atlyginama už katilų remontą, tam tikrų jų dalių pakeitimą. Išmokos suma išauga iki 1500 eurų, jei draudžiamojo įvykio metu žala padaroma ne tiktai pačiam šildymo katilui, bet ir vidinei namų apdailai. Pasitaiko atvejų, kai už gyvenamųjų patalpų remontą po šildymo katilo avarijos yra atlyginama ir 10 tūkst. eurų“, – vardijo draudimo bendrovės atstovas.
Katilo naudojimo laikas – nuo 3 iki 10 metų
Bendrovės duomenimis, nemaža dalis kietojo kuro katilų namuose yra netinkami naudoti. „Mūsų statistika rodo, kad 20 proc. kieto kuro katilų draudėjų namuose yra netinkami ir privalo būti pakeisti. Žmonės rizikuoja ir naudojasi senus, netvarkingus ir susidėvėjusius kieto kuro katilus, kurių eksploatavimas ne tik nesaugus, tačiau netgi negalimas“, – tvirtino draudikas.
G. Norkaus teigimu, kieto kuro katilą naudojant taip, kaip rekomenduoja įrenginio gamintojai, jis gali būti eksploatuojamas 10 metų. „Tačiau laikas, kiek katilas gali tarnauti, labai priklauso nuo jo eksploatavimo ypatumų. Itin svarbu rinktis tinkamą kurą. Jei kūrenama sausomis, tinkamai paruoštomis malkomis, atliekamos prevencinės katilo patikros, tikėtina, kad jis ir tarnaus dešimtmetį. Tačiau jei kūrenama netinkamu kuru – drėgnomis ar šlapiomis malkomis, tuomet katilo naudojimo laikas gali sumažėti net iki 3 metų“, – teigė turto žalų ekspertas.
Jis pabrėžė, kad patiems būsto savininkams yra gana sudėtinga įvertinti katilo būklę, todėl draudikas rekomendavo kreiptis į specialistus. „Pasikvietus kaminkrėčius, visada pravartu jų paprašyti kartu įvertinti ir šildymo katilo būklę. Tikrinant yra žiūrima į pakurą ir vertinami ten esantys metalo pakitimai“, – sakė G. Norkus.
Turto žalų ekspertas atkreipė dėmesį, kad kieto kuro katilus, kaip ir dūmtraukius, būtina valyti kas kelis mėnesius.
„Šildymo sezonas pabaigtas, todėl dabar pats laikas susirūpinti šildymo katilų patikrinimu. Reikėtų įvertinti katilo būklę ir, esant reikalui, itin palankiomis sąlygomis jį pasikeisti. Iki birželio 10 d. galima teikti paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūros interneto svetainėje ir gauti paramą keičiant kietą kurą naudojančius katilus į efektyvius bei modernius šildymo įrenginius – biokuro katilus arba šilumos siurblius“, – priminė draudimo bendrovės atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šildymo sezono metu sugedus katilui nukenčia ne tik gyvenimo kokybė, bet ir būsto gyventojų sveikata. „Pats laikas rūpintis dabar, pabaigus šildymo sezoną, o ne tuomet, kai už lango spusteli šaltukas ir pasenusi šildymo įranga sugenda bei nustoja veikti“, – kalbėjo G. Norkus.
Pasak draudimo bendrovės atstovo, biokuro katilai yra patogesni ir saugesni nei kietą kurą naudojanti šildymo įranga. „Be to, namų šildymui naudojant ne malkas, o biokurą galima sutaupyti daug laiko. Biokuro katilai ne tik mažiau teršia orą, bet ir yra kur kas patogesni naudoti. Jie turi automatines funkcijas, todėl jų veikimui reikalingas mažesnis žmogaus indėlis. Visgi kietą kurą naudojančius katilus galima pavadinti pasenusiu šildymo būdu, žmones turėtų nebijoti jų atsisakyti“, – tvirtino draudikas.
