Dar pietų Amerikos indėnų augintos stevijos jau kelis tūkstantmečius žinomos dėl savo saldaus skonio, rašo ogorodsadovod.com.
Akademikas Nikolajus Vavilovas į steviją atkreipė dėmesį vienoje iš ekspedicijų į Amerikos žemyną, vėliau pasiūlė stevijas naudoti maisto gamyboje.
Daugiau dėmesio stevija sulaukė pastarojo amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, kuomet augalą pasiūlyti naudoti kaip natūralų saldiklį.
Stevijos – daugiamečiai augalai, užaugantys 0,8–1,2 m., jų šaknų sistema gerai išvystyta. Lapų spalva sodri žalia, žiedai balti. Cukraus kiekis sausuose lapuose viršija 11 proc.
Laukinėje gamtoje stevijai palankiausias atogrąžų klimatas, Brazilija ar Paragvajus, maisto pramonei ji auginama šalyse, kuriose vyrauja drėgnas ir šiltas oras. Vidutinio klimato sąlygomis stevija daugiausia auginama kaip vienmetis augalas.
Steviją sodinant atvirame lauke būtina parinkti saulėtą, apsaugotą nuo skersvėjų, vietą. Jei vidutinė dienos temperatūra nukrenta žemiau nei + 20, stevijos augimas sulėtėja. Tinkamiausia temperatūra jai 22–25 laipsniai šilumos.
Tinkamiausias šiems augalams smėlio dirvožemis. Sunkų, molingą dirvožemį galima pagerinti pridedant smėlio ar humuso.
Stevijai netinka išdžiūvęs dirvožemis, todėl augalus reikėtų laistyti 2–3 kartus per savaitę, o tręšti kas 15 dienų. Sodinti geriausia jau paaugintus daigus, jie greitai įsišaknija ir prigyja. Žinoma, galima sėti stevijų sėklas, kurių nesunku įsigyti specializuotose parduotuvėse. Dabar galima įsigyti ar išsiauginti augalų, kuriuose cukraus kiekis viršija net 20 proc.
Prieš sėjant stevijos sėklas, į substratą reikėtų įmaišyti smėlio, kuris gali sudaryti net trečdalį mišinio. Tuomet žemė sudrėkinama, sėklos išberiamos paviršiuje, jų nereikia užberti žemėmis.
Vazonėlį reikėtų uždengti stiklu ir padėti į šiltą, šviesią vietą. Per savaitę pasirodys daigeliai, kurie pirmąsias savaites auga labai lėtai. Pasirodžius daigams, stiklą reikėtų nuimti. Augant jiems svarbu užtikrinti ne mažesnę kaip + 25 laipsniai temperatūrą. 21–25 dienų sodinukai persodinami, o birželio pradžioje perkeliami į nuolatinę vietą.
Beje, daržininkai pataria stevijų lapus skinti anksti rytą, kai juose yra daugiausia saldaus glikozido. Rudenį pjaunamas ir džiovinamas visas krūmelis.