Floristas ir gėlių kolekcininkas Andrius Plindinas iš Vilniaus nesistebi tokiu monsterų populiarumu – žmonės mėgsta tai, kas yra madinga. Beje, užsienyje monsterų karštinė prasidėjo dar prieš 3–4 metus.
Tinkama net viengungiams
Monsterą, anot A.Plindino, prižiūrėti labai paprasta. Svarbiausia laikytis kelių taisyklių: nepamiršti augalo palaistyti, augimo sezonu – nuo kovo iki rugsėjo – patręšti ir pasirūpinti, kad gėlė bent porą valandų per dieną gautų saulės šviesos.
Jei monsterai trūks šviesos, ji ištįs ir atrodys nedekoratyviai. Beje, Lietuvoje galima įsigyti 4–5 rūšių monsterų, pasaulyje jų priskaičiuojama daugiau nei 20.
Šiuo metu aktualija – kaip tinkamai persodinti monsteras. A.Plindinas pataria: bet kurį augalą persodinti reikėtų į didesnį – platesnį ir aukštesnį – vazoną.
Jei augalas didelis, vazonas turėtų būti platesnis per plaštaką ir bent 10 centimetrų aukštesnis nei ankstesnis. Svarbiausia – neardant šaknų gniužulo augalą perkelti į naujus „namus“ ir įpilti substrato.
„Tenka dažnai matyti, jog monsterų augintojai mėgsta nukarpyti augalo šaknis. Tai tas pats, kas nusipjauti pirštus ar nosį, – augalas neišaugina jam nereikalingų šaknų.
Monstera priklauso aroninių augalų šeimai, jos giminaičiai – filodendrai, skindapai ir kiti „lipantys“ augalai, kurie natūraliai gamtoje orinėmis šaknimis lipa į medžius“, – komentavo floristas.
Orinės šaknys gamtoje prisitvirtina prie medžio žievės, tarpuose tarp šakų suranda prikritusių lapų, puvėsių, kur suleidžia šaknis, tokiu būdu gauna papildomo maisto bei nesunkiai pasiekia 10–15 metrų aukštį.
Monsteros orinės šaknys iš aplinkos pasirūpina maisto, drėgmės. Visa tai būtina, nes augalas gamtoje užauga įspūdingo dydžio.
Pasiekia įspūdingą dydį
Namų sąlygomis monstera, priklausomai nuo vietos ir sąlygų, taip pat gali užaugti ne vieną metrą, todėl būtina laiku pasirūpinti atrama.
Išradinėti dviračio, anot A. Plindino, nereikia: užteks įsigyti paprasčiausią bambukinę lazdą, apvyniotą kokosiniu pluoštu. Kartais iš Olandijos skindapai ar kiti vijokliniai augalai jau atkeliauja paremti tokiomis lazdomis.
Jei ne, sodo prekių parduotuvėse galima nusipirkti storesnį bambuką, kuris būna ir 4 ar 5 metrų ilgio, jį apsukti kokoso arba palmės pluoštu, virvele prie lazdos pririšti monsteros stiebą ir šaknis, kad šios būtų tvarkingos, o ne styrotų į visas puses.
Jeigu šaknys bus sausos, lengvai nepriaugs, taigi, jei norisi, kad šaknys tvarkingai atrodytų, kokoso pluoštą reikėtų kartkartėmis apipurškti vandeniu.
Trąšoms monstera neišranki: galima naudoti universalias, lapinėms gėlėms ar pomidorams skirtas trąšas.
Substratui reikalavimų kiek daugiau: jis turėtų būti derlingas, lengvas, laidus vandeniui. Monsteroms netiks paprastas kompostas arba daržo žemė – augalas bus apšiuręs, parudavusiais lapais.
Substratą, skirtą monsteroms, turėtų sudaryti durpės, kompostas, smulkios pušų žievės, galima įmaišyti perlito ar smulkintų kiminų. Į tokį pat mišinį galima persodinti anturius, skindapus, alokazijas, monsteras – visus aroninių šeimos augalus.
Jie natūraliai auga tropiniuose miškuose, kur daug lapų, yrančių ir pūvančių lapų, tokia žemė derlinga, bet lengva, porėta, palaikomas reikiamas drėgmės balansas. Orinės monsterų šaknys prisitaikiusios gyventi ore ir substrate, todėl žemėje turėtų gauti oro, subrastas neturėtų būti per sunkus.
Monsterą būtina genėti ir formuoti, kitaip po 3–4 metų turėsite milžinę, netelpančią patalpoje. Floristas pataria nupjauti viršūnę iki norimos vietos, ją įšaknydinti vandenyje arba pasodinti šalia tame pat vazone. Juolab kad pasitaiko, jog monstera numeta apatinius lapus, taigi „nuplikusį“ stiebą galėsite pridengti.
Nupjovos viršūnę, iš stiebo dalies, vienos, kartais iš dviejų vietų, išauga naujų ūglių. Taigi, greitai peraugantį augalą būtina formuoti, kad jis atrodytų dekoratyviai, ne nuplikusia apačia ir su lapais palubėje. Beje, nupjovus augalo lapą, ne viršūnę, jį galima pasimerkti – jis žaliuos porą mėnesių, po to, nugeltusį, jį teks išmesti.
