Socialinio tinklo grupėje, skatinančioje gyventi taupiau, keliautojas pasiūlė pasidalyti idėjomis, kokio daikto būtų nesunku atsikratyti, o vienam tokių švaruolių pažadėjo prizą – profesionalų namų tvarkymą.
Kaip pasakojo R.Širvinskas, daiktų atsisakymo „projektą“ savo namuose pradėjo dar žiemą, prieš šventes.
„Gyvenant šiek tiek viešesnį gyvenimą, kurį seka keliasdešimt tūkstančių žmonių, tapo natūralu ir įprasta sulaukti dovanų iš įvairiausių prekės ženklų atstovų, tad per kelerius metus jų prikaupiau daugybę. Normalu: ne visi jie man tiko ar patiko, buvo panaudoti buityje. Pasikalbėję su „Makaliaus“ kolektyvu išsiaiškinome, kad tokių daiktų turime visi. Galbūt tai gautos, bet netikusios dovanos, kam nors galinčios būti tikrai reikalingos.
Sumanėme ir gražią idėją: per įmonės kalėdinį vakarėlį surengti tokių daiktų aukcioną. Už juos surinkti pinigai nukeliavo ne pardavėjui, o nepasiturinčiai šeimai, kuriai tuo metu reikėjo pagalbos. Nepatikėsite – surinkome daugiau kaip 700 eurų. Daugiavaikei šeimai pavyko nupirkti dviaukštę lovą, aprūpinti mokyklinėmis prekėmis ir dar užteko skanumynams. Na, o mes visi džiaugėmės ne tik atsikratę nereikalingų daiktų, bet net ir radę jiems naujus šeimininkus ir padarę gerą darbą“, – kalbėjo keliautojas.
Pradėjęs galvoti apie kraustynes ir tai, kaip norėtų gyventi naujuose namuose, R.Širvinskas išsikėlė tikslą ne šiaip atsikratyti nereikalingų daiktų, o juos panaudoti prasmingai. Pasidomėjęs, kokie daiktai gali būti reikalingi įvairioms organizacijoms, dalį kokybiškų savo nebedėvimų drabužių paaukojo organizacijai „Caritas“. Beje, jiems tikrai labai reikia vyriškų drabužių – tokį prašymą išgirdo atvykęs.
Kodėl nusprendė apsigyventi naujuose namuose lyg viešbutyje?
„Atsakymas labai paprastas: man patinka ideali tvarka namuose, o tvarkytis nemėgstu... Supratau, kad kuo mažiau daiktų turiu, tuo sunkiau jų nepadėti į vietą paėmus. Be to, daugiau nei trečdalį laiko per metus praleidžiu keliaudamas ir gyvendamas, žinoma, viešbučiuose. Čia supratau, kad man visiškai pakanka tų daiktų, kurie telpa lagamine, todėl visai nenoriu apsikrauti nereikalingais. Pastebėjau, jog viešbutyje tvarką palaikyti gerokai lengviau nei namuose, nes lentynos viešbučių kambariuose tiesiog tuščios“, – pasakojo pašnekovas.
Lengviau priimti sprendimą atsisakyti daikto padeda taisyklė: ar per pastaruosius metus jis buvo reikalingas. Jeigu tik dulkėjo stalčiuje ir nebuvo naudojamas – drąsiai keliauja į daiktų, kurių nusprendė atsisakyti, dėžę. Dabar, per kraustynes, taip pat renkama didelė dėžė kokybiškų, netgi naujų daiktų, kurių nereikės, tačiau jie atiteks draugams bei artimiesiems. Pavyzdžiui, visiškai nauji sieniniai pasaulio žemėlapiai, kurių, būdamas aktyvus keliautojas, dovanų R.Širvinskas prisipažįsta gaunantis tikrai daugiau, nei reikėtų.
Grupė feisbuke, anot R.Širvinsko, jį sužavėjo idėja, kad kuriama bendruomenė žmonių, besidalijančių patarimais, kaip gyventi taupiau. „Mano paties verslas prasidėjo lygiai taip pat: norėjau keliauti pigiai, tačiau nemokėjau to padaryti. Sėmiausi patirties iš patyrusių keliautojų, sisteminau visą gautą informaciją ir galiausiai supratau, kad atėjo laikas pasidalinti sukaupta patirtimi ir informacija su savo mažos bendruomenės – pigių kelionių ieškančių skaitytojų – nariais.
Ši bendruomenė dabar taip išaugo, kad „Makalius“ birželį švęs dešimties metų gimtadienį. Man smagu pasidalyti savo patirtimi ar mestelėti gerą taupymo, namų švarinimo ir panašią idėją. Lygiai to paties toje grupėje laukiu ir semiuosi aš – juk ir pats dar tiek daug nežinau. Nes manau, kad namų klausimais tikrai nesu tobulas“, – pasakojo keliautojas.
Laimėtojas, kuris gaus profesionalaus namų tvarkymo paslaugą, bus išrinktas burtų būdu. Grupė „Pinigai ir reikalai“ sukurta tam, kad žmonės turėtų kur dalintis idėjomis ir mintimis, kaip geriau tvarkytis su pinigais: kaip sutaupyti, atsikratyti nereikalingų daiktų, vartoti protingai ir galų gale gyventi turtingiau. Todėl ji tiesiog skatina kalbėtis, dalytis. Pats R.Širvinskas pasakojo prisidėjęs prie grupės, nes pritaria, kad taupyti yra šaunu ir nereikia išlaidauti ten, kur galima išleisti mažiau.
„Galima būtų pajuokauti, kad nenaudojami daiktai turi kažkokių ypatingų galių. Žiūri į juos, supranti, kad jų tikrai labai ilgai neprisireikė, o jie tau tarsi į ausį šnibžda: „Gerai pagalvok, šiandien išmesi, rytoj ims ir prisireiks.“ Tačiau nustojus sau priminti, kodėl pirkome vieną ar kitą daiktą, kodėl mums jo gali prireikti, pradėjus daiktus vertinti šaltu protu ir atsižvelgti į tai, kiek laiko jie stovi nenaudojami, su jais atsisveikinti tampa ne taip ir sunku“, – įsitikinęs pašnekovas.
