Panevėžietis miškininkas Eugenijus Družas šiemet sulą leidžia iš 50–60 metų klevo, augančio prie upelio.
„Iš plono medelio sulos tikrai nebus, reikia ieškoti storo medžio“, – paaiškino miškininkas E.Družas.
Vyras rankiniu grąžtu atsargiai pragręžia tvirtą kamieną. Miškininkas turi pasiruošęs ir specialų medinį kuoliuką.
„Anksčiau buvo daromi loveliai sulai leisti, o dabar žmonės daro uždarus kuoliukus – iš vienos pusės išgręžiame ir iš kitos. Tada įstatome kuoliuką ir užkalame. Ilgai laukti nereikia – sula ima veržtis iš pragręžto medžio kamieno“, – kalbėjo miškininkas.
Jis šiemet pirmąją sulą ragauja gerokai anksčiau nei pernai. „Per naktį iš klevo pribėgo 6 litrai. Labai gerai bėga šiemet“, – sakė vyras. Jei orai bus palankūs, klevų sula tekės apie mėnesį.
Kai tampa šilčiau, klevų sula pradeda cukruotis.
Pirmoji klevų sula pasirodė ir Panevėžio turgavietėse. Tiesa, jos turi tik vienas kitas prekeivis.
„Litras – euras. Du litrai – 2 eurai. Perka? Kol kas nelabai, gal žmonės pensijos dar negavę?“ – svarstė prekeivis Petras.
Po klevų sulos pasirodo ir beržų. Jie paprastai būna dosnesni.
Beržų sula mėgautis galima ilgiau.
„Sula – vaistas nuo visų ligų, ypač smėliukui praplaut po žiemos, kai susidaro nuo sunkaus maisto. Gerkime ir būsime sveiki“, – tikino prekeivė Regina.
Gamtos sergėtojai primena, kad medžių dovanotu gėriu reikia mėgautis atsakingai. Svarbiausia – baigus leisti sulą užkišti pragręžtą medyje skylę.
„Sula – tai juk medžio kraujas, maitinantis šakas, lapus, tai jam yra maistas. Todėl negalima medžio skriausti ir atimti viso maisto, nes paprasčiausiai mes nebeturėsime medžio, nebeturėsime kitąmet ir pačios sulos“, – teigė Panevėžio aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas.
Neatsakingai leidžiantiems sulą numatytos baudos: fiziniams asmenims – iki 30 eurų, o juridiniams asmenims gali grėsti dvigubai didesnė bauda.
