Pomidorų sėklos iš Ukrainos šiemet buvo mano sąraše – parvežė jas dovanų ir su dideliu įdomumu išbandėm savo šiltnamyje. Bet žinoma, neatsisakėme ir kitų pamėgtų veislių, kurias auginame jau ne vienerius metus. Dalinuosi – gal bus ir jums gerų idėjų ieškant veislių šiems metams.
Šiemet kažkaip nei vieno hibridinio neauginome. Ne dėl kažkokių ypatingų priežasčių, tiesiog taip išėjo. O iš tų, kuriuos auginome, vienos pomidorų veislės nustebino, kitos nuvylė, o dar kitos yra mūsų mylimiausios ir stabiliai laikosi būtinų auginti pomidorų sąraše. Kaip jau supratot, mano apžvalga subjektyvi, bet gal būtent dėl to padės jums pasidaryti savo išvadas renkantis sėklas naujam sezonui.
Spalvotų pomidorų veislės
‘Zlatava’ – pomidorai gražūs, geltoni, derlingi, tik trūksta skonio, kitais metais neauginsime. Kažkaip pradėjau ne nuo geriausio.
‘Auksinė karalienė’ – šios pomidorų sėklos iš Ukrainos, tik kai kuriuos pavadinimus išverčiu į lietuvių kalbą, nes ir lietuviškose pakuotėse galite tokių rasti. ‘Auksinės karalienės’ krūmas derlingas, pomidorai atrodo nuostabiai, yra puikaus skonio: saldūs, švelnūs, šiek tiek su rūgštele. Pakuotėje pasitaikė viena visai kitokio pomidoro sėkla (video matosi labai aiškiai). Kiek girdėjau, pomidorų sėklos iš Ukrainos ir iš Rusijos pasižymi dažnesniais tokiais atvejais, negu sėklos iš ES šalių.
‘Jantar’ – pomidorai dideli, nuostabios geltonos spalvos, mėsingi, nėra iš tų, kurie labai minkšti. Jie tokie labai fotogeniški – labai taisyklingi ir tikrai gražiai atrodo. Nėra kaip aprašyti – jie pasakiškai skaniai kvepia. Beje, veislė visiškai abejinga kalio trūkumui – apie tai straipsnio pabaigoje papasakosiu plačiau.
‘Ananas’ – pomidorai skanūs, saldūs ir labai švelnaus skonio. Jie tokie ankstyvesni, o derlius nebūna labai gausus, tai paprastai visus suvalgom gana greitai. Bet kadangi jie labai skanūs, tai auginame ne vienerius metus ir, matyt, toliau auginsime.
‘Tigerella’ – pomidorai gražūs, raudoni su gelsvais dryžiukais. Atrodo įspūdingai, tačiau skoniu nepasižymi.
‘Juodasis princas’ – tai dar vienos pomidorų sėklos iš Ukrainos. Bordo, beveik juodos spalvos, puikus ir derlingas krūmas, pomidorai įprasto dydžio, pakankamai sultingi, žievelė šiek tiek kietoka, skonis su rūgštele. Nebuvo labai ankstyvi, derliaus reikėjo palaukti. Bet galiu pasidžiaugti, kad labai sveikas krūmas buvo, ligos praktiškai nepuolė jo.
‘Noire de creme’ – veislė pateisino lūkesčius, jokių priekaištų nėra. Ši pomidorų veislė labai derlinga, pomidorų uždera daug, skonis – puikus, saldžiarūgštis, įdomi tamsi spalva. Šitas jau iš mūsų favoritų, sėklas turėjome dar nuo pernai likusias. Ir turėčiau padėkoti kažkam, kas po mano straipsnio ar vaizdo įrašo laiku spėjo pakomentuoti ir šitą veislę man pareklamuoti – tada aš taip pat užsinorėjau ir šitą veislę pasisėjom.
O štai dabar – ji mano TOP sąraše. Komentuokite ir jūs, tik dalindamiesi galime tokius skanius atradimus padaryti.
Vyšninių pomidorų veislės
‘Cherry’ – pomidoriukai kietoki, sunkiai skinasi, todėl reikia plėšti, suskyla. Žievelė kietoka, bet skonis – saldžiarūgštis ir skanus. Už skonį tikrai duočiau daug balų, tačiau tas žievelės plyšimas mane asmeniškai nervina. Kad nesugestų ir musytės nepultų, turi tokius pomidoriukus valgyti iš karto. Žinoma, galima kirpti su sekatoriumi, bet koks sodininkas vyšninius pomidoriukus su sekatorium karpo? Jų skynimas turi būti paprastas: vienu judesiu nuskynei, kitu judesiu į burną. O vat su šiais taip nepadarysi.
‘Black cherry’ – lieka vienas iš favoritų, nes puikiai auga, yra nuostabaus skonio, derlingi. Jau mačiau pomidorų gerbėjų Facebook grupėse apklausas dėl mylimiausių pomidorų veislių, ir ne veltui pomidorai ‚Black cherry‘ visada yra tarp populiariausių.
‘Medovaja kaplia’ – geltonos spalvos, kriaušės ar lašo formos, saldūs. Juos būtų įvardyti kaip desertinius pomidorus, todėl nėra reikalo pjaustyti, valgomas iš karto. Taip pat tarp mūsų favoritų. Sakyčiau, šiemet su vyšniniais neeksperimentavom, daugiau įvairių mažų veislių buvo ankstesnių metų apžvalgoje.
Didelių pomidorų sėklos iš Ukrainos ir pats ankstyviausias lietuviškas
‘Laukinė rožė’ – milžinas! Vieno svoris buvo arti kilogramo. Skanus, mėsingas, saldžiarūgštis, sultys teka valgant. Tikrų tikriausias pomidoro skonis.
‘Volove serdce’ – jaučio širdis, skonis geras, pomidoras mėsingas, sulčių mažai, saldus. Reikia atkreipti dėmesį, kad ši veislė labiausiai sureagavo į kalio trūkumą, tai matoma iš viršūnėlės.
‘Kardinal’ – nuostabaus skonio pomidorai, pasiteisino, todėl auginsime kitais metais. Jie irgi tokie iš didesnių, vidus mėsingas, skonis puikus.
‘Homestead’ – patys pirmieji pomidorai, patys ankstyviausieji. Jie tikrai dideli ir tikrai malonaus skonio, tokio tikro pomidorinio – o ko daugiau reikia, kai šitaip lauki pirmojo derliaus? Jautrūs kalio trūkumui.
Vidutinio dydžio raudoni pomidorai ‘Costoluto fiorentino’ – itališkų pomidorų veislė, bent jau taip galvočiau pagal pavadinimą. Pomidorai vidutinio dydžio, plokšti, briaunoti. Atrodo gražiai, bet vidus nėra labai mėsingas, todėl sakyčiau, kad gerai tiktų džiovinimui.
‘Red pear’ – pomidorai atrodo nuostabiai, yra labai charakteringi, su briaunomis. Turi mažiau sulčių, todėl naudojame salotoms, tinka džiovinimui. Šios veislės auginame daugiausiai krūmų – net keturis.
‘De Barao’ – krūmai žemi, veislė yra derlinga, pomidorai tiesiog griuvo su visomis kekėmis ant žemės, vos išlaikė savo svorį. Forma tinka konservavimui, tikras pomidorinis skonis.
‘Faworyt’ – šiaip gera šita pomidorų veislė, jau ir pernai auginom, patiko mums labai. Bet šįkart pakuotėje buvo kažkokia kita veislė, todėl tikrojo ‘Faworyt‘ šiemet ir neturėjom.
Kaip atpažinti kalio trūkumą? Keliskart užsiminiau apie kalio trūkumą. Geriausiai tai rodantis ženklas – pomidorų vaisiaus viršūnėlė būna žalia, tarsi nesunokusi.
Tačiau toks pomidoras rodo, kad jau pavėlavome. Anksčiau kalio trūkumą augalas parodo per lapus: jų kraštai gelsta, atsiranda rudų dėmių, kurios palaipsniui plinta link lapo vidaus. Tokiu metu reikia patręšti pomidorus trąšomis, kurios papildytų kalio atsargas. Daugiausia kalio augalas sunaudoja nokindamas pomidorų vaisius, ypač kai saulės yra mažai, o niūros dienos užsitęsia. Todėl vaisiai neprinoksta vienodai, viduje atsiranda oro tarpų, viršutinėje dalyje prie kotelio – nesunokęs, kietesnis „žiedas“.
Straipsnio autorė yra apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ vadovė
