Išskirtinis dėmesys jiems ir suvedė su Oresta iš studijos „Kambarinės gėlės“. Šįkart mūsų akiratyje – 5 kambariniai augalai, mėgstantys tamsą, kuriems nereikia tiesioginės saulės, ir dar 2 kambariniai augalai, kurie gali augti visiškoje tamsoje, pavyzdžiui, vonioje ar drabužinėje. Pasižiūrėkite ir pasisemkite idėjų:
1. Monstera – džiunglių karalienė
Nuostabioji monstera (lot. Monstera deliciosa) karaliauja tarp populiariausių ir mylimiausių augalų dėl savo nuostabių žalių lapų ir puikių prisitaikymo galimybių. Monstera gali augti tiek šviesiame, tiek tamsiame kambaryje. Tikrai nepražus, jeigu pastatysite ją ant palangės šiaurinėje namo pusėje arba toliau nuo lango.
Ir natūraliomis sąlygomis monstera daugiausiai auga pavėsyje, nes džiunglėse jį sukuria aukšti medžiai, sako Oresta. Tačiau kiekvienas saulės spindulys jai svarbus ir savo dideliais lapais ji „gaudo“ šviesą, sukasi link jos. Kad monsteros lapai nebūtų tik vienoje pusėje, kas keletą savaičių truputį pasukite šią gražuolę, taip ir lapai augs tolygiai iš visų pusių. Būtent dėl sukimosi monsteros kotas dažnai yra ne visiškai tiesus, o su įlinkimais.
Priežiūra: svarbiausia surasti balansą tarp liejimo ir šviesos kiekio kambaryje. Natūralu, kad kuo tamsesnė erdvė, tuo mažiau vandens reikia augalui.
Kaip atpažinti monsteros poreikius?
Jeigu augalo lapai lengvai suglemba, tai reiškia, kad jai trūksta vandens ir reikia kuo skubiau palieti; Jei ant lapo atsiranda rudų dėmių, gali būti ir su gelsvais apvadais išorėje, tai rodo, kad monstera nebepajėgia perdirbti vandens, šaknyse gali būti įsimetęs puvinys, todėl reikėtų sumažinti vandens kiekį.
2. Aglaonema dera skandinaviškame interjere
Ji dažnai pasirenkama puošti tokioms namų erdvėms, kurių nepasiekia tiesioginė saulės šviesa. Įdomus faktas, kad aglaonema įtraukiama į ištvermingiausių ir stipriausių augalų sąrašus. Taigi galite būti ramūs, kad tamsiame kambaryje ji ne tik vegetuos, bet ir puikiai ten jausis.
Pasak Orestos, šis augalas po truputį užkariauja žmonių širdis. Ji mums pristatė aglaonemą baltais koteliais ‚Green Sun‘, tikrai nedaugelis augalų gali tokiais pasigirti. Todėl ji ypatingai gražiai atrodo skandinaviško stiliaus interjeruose, kuriuose karaliauja balta spalva.
Priežiūra: svarbiausia, ką reikia žinoti apie aglaonemą – ji nemėgsta šalto oro. Tai visai nestebina žinant, kad ji pas mus atkeliavo iš tolimosios Azijos. Todėl auginkite ją tik tose namų vietose, kur palaikoma vidutinė oro temperatūra ir netraukia skersvėjai.
3. Kalatėja – puikus augalas šeimos su mažais vaikais
Kalatėjų (lot. Calathea) būna pačių įvairiausių veislių, jas atskirsite iš apvalių lapų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo tarsi dirbtiniai. Įdomiausia, kad kai saulė nusileidžia, kalatėjos lapai susiskleidžia, o kai pakyla, lapai vėl išsitiesina. Stebėti šį dienos – nakties ciklą namų aplinkoje ypač smagu.
Dar vienas išskirtinis bruožas – tai visiškai nenuodingas augalas, todėl kalatėja drąsiai auginama ugdymo įstaigose ar namuose, kur laksto maži vaikai, auginami naminiai gyvūnai.
Kad išsamiau susipažintume, Oresta pasidalino keletu veislių pavadinimų:
Kalatėja ‚Sanderiana‘, kurią atpažinsite iš lapų, tarsi švelniai ištapytų oranžinės spalvos dažais; Katalėja ‚Lancifolia‘, kuri iš kitų veislių išsiskiria savo pailgais lapais. Priežiūra: apie kalatėjos drėgmės trūkumą ar perteklių galite spręsti iš šių požymių:
Jei kalatėja suglemba it kokia salota, vadinasi jai trūksta drėgmės; Jei lapuose atsirado rudos, gelsvos dėmės – persistengėte su laistymu. Kalatėjos mėgsta šilumą ir minkštą vandenį, todėl vanduo, kuriuo laistote šį augalą, turi būti nusistovėjęs ir nekietas.
4. Filoendras – vienas nereikliausių priežiūriai augalų
Jeigu turite tuščią lentyną ir gana tamsų, bet šiltą kambarį – filodendras (lot. Philodendron) bus jūsų draugas. Ryškiai žalios spalvos lapai papuoš bet kokį interjerą. Be to, tai vienas paprasčiausiai prižiūrimų augalų.
Išsirinkite tinkamą veislę pagal vietos, kurioje laikysite augalą, apimtis. Didelėje, tamsioje erdvėje tiks filodendras ‚Congo‘, kurio lapai ypač dideli, blizgūs, žali. Mažesnėse erdvėse ar lentynose rinkitės kompaktiškesnių veislių filodendrus, pavyzdžiui, gal tiktų laipiojantysis filodendras (lot. Philodendron Scandens)
Priežiūra: kadangi tai nereiklus augalas, viskas, ką reikia padaryti – parinkti jam šiltesnę vietelę ir palieti. O jis atsidėkos ilgai jus džiugindamas.
5. Skindapas vėk sygrįžta į madą
Prieš kelis dešimtmečius skindapą (lot. Scindapsus arba Epipremnum) turbūt būtume radę kiekvienuose namuose (jo veislė ‚Aureus‘). Tiesa, šiandien jau galime rinktis iš įdomiau atrodančių skindapo veislių, tad jie ne veltui vėl tampa madingi. Galima rasti baltų, sidabrinių, margų atspalvių lapų, štai keletas veislių pavyzdžių:
Skindapas ‚Marble queen‘ pasižymi gelsvais marmuriniais raštais; Jeigu patinka pilki atspalviai, ieškokite sidabriškų skindapų ‚Pictus‘; Klasikos mėgėjams – sodriai žali skindapo ‚Moonlight‘ lapai; Mažiau žalios ir daugiau baltos – marguose skindapo ‚N‘joy‘ lapuose. Priežiūra: šties panaši į filodendo, tad apsiriboja palaistymu. Todėl šie du augalai vienas kitam sudaro puikią kompaniją toje pačioje lentynoje ar ant šiaurinės palangės.
Augalai, kurie gali augti visiškoje tamsoje
Prieš tai paminėti augalai, galintys toleruoti mažiau saulės šviesos. O ką daryti, jei jos visai nėra? Štai dar keletas augalų toms vietoms, kur saulės šviesos visai nepatenka.
6. Sansevjera – tobula dovana
Sansevjera (lot. Sansevieria) šiandien išgyvena renesansą ir žmonės vis dažniau atranda naujas jų veisles ir lapų formas. Sansevjerą galite auginti tarsi gyvą skulptūrą tamsiame kambarėlyje be jokio natūralaus apšvietimo, pavyzdžiui, vonioje ar didelėje drabužinėje.
Štai keletas įdomesnių veislių, kurios papuoš bet kurį tamsų kampelį:
Sansevjera Kirkii ‚Sirvel blue‘ – jos lapai stiprūs, mėsingi ir kieti, švelniai melsvo atspalvio; Sansevjera ‚Victoria‘ savo forma primena burę, o kai kas ją vadina banginio liežuviu. Panašumų tikrai yra, nes ne tik forma, bet ir raštas kažkuo primena liežuvį; Sansevjera ‚Samurai‘ – puikus interjero akcentas dėl savo architektūriškos formos, kuri augdama sukasi ratu. Orestos patirtis rodo, kad tai itin mėgstama dovana vyrams! Svarbiausia priežiūros taisyklė: jeigu nėra dienos šviesos, turi beveik nebūti ir vandens. Auginant tamsoje, paliekite sansevjerą kas kelis mėnesius su ypač mažu kiekiu vandens – apie keliasdešimt mililitrų.
7. Aukštoji aspidistra – džiunglės tamsiame kambaryje
Aukštoji aspidistra (Aspidistra elatior) vadinama „geležine ledi“ dėl savo atsparumo net augant netinkamomis auginimo sąlygomis. Ji atrodo gana tropiškai dėl savo sodriai žalios spalvos, tačiau tai ne šiltųjų kraštų augalas. Todėl aspidistra geba augti ne tik visiškoje tamsoje, bet ir vėsioje vietoje. Ja galima papuošti koridorių, tualetą ar salę be langų.
Reikia paminėti, kad aukštoji aspidistra skirtingai atrodo, priklausomai nuo jos aukščio:
Net pasiekusi 70 cm aukštį, ji dar nerodo savo kotelių, o į akis labiausiai krenta sodriai žali lapai, primenantys plunksnas. 100- 120 cm aukščio ji puošiasi jau išryškėjusiais elegantiškais koteliais, kurie padaro šį augalą dar lengvesnį ir ažūriškesnį (kaip nuotraukoje aukščiau). Priežiūra: aukštoji aspidistra karaliauja ištvermingiausių augalų viršūnėse, o nuo kitų išvardintų augalų skiriasi dar ir tuo, kad toleruoja vėjo gūsius ir skersvėjus. Tad tai tikrai mažai dėmesio reikalaujantis augalas.
Straipsnio autorė yra modernių apželdinimo kursų Geltonas karutis vadovė.
