Kauno valstybinis lėlių teatras pastaruosius 7 mėnesius gyveno sudėtingomis sąlygomis, nes buvo atnaujinamos pagrindinės žiūrovams skirtos patalpos bei pastato fasadas.
Dabar Lėlių teatro lankytojai jau galės pamatyti ne tik naują spektaklį, bet ir naujai nušvitusį teatrą. Jo interjerui panaudotos tokios spalvos, kokios buvo madingos tarpukariu, nes šis teatro pastatas buvo pastatytas kaip tik tuo metu.
Ypatinga staigmena lauks žiūrovų salėje. Čia įrengtos kėdės, kokių daugiau Lietuvoje nėra.
Nušvito kitomis spalvomis
Kauno valstybinio lėlių teatro pastato istorija siekia tarpukarį. Jis buvo specialiai statytas kino teatrui, kuris vadinosi „Odeon“. Nuo 1960 metų čia įsikūrė lėlės ir aktoriai.
Šiemet atėjo metas iš pagrindų atnaujinti teatrą. Darbai prasidėjo gegužės mėnesį.
Teatro direktoriaus pavaduotojas Egidijus Tamošiūnas pasakojo, kad per tą laiką buvo atnaujintas teatro fasadas, įrengtos naujos patogios durys į teatrą. Pravėrus jas patenkama į fojė, kuri taip pat atnaujinta, – suklijuotos naujos plytelės ir paklotas parketas. Fojė buvusi žiūrovams skirta rūbinė liko toje pačioje vietoje, tik tapo mažesnė. Kol drabužinė dar nebuvo įrengta, darbininkai naujai dažė erdvės sienas. Jos nudažytos žalsvai pilkai spalva.
„Spalvą parinko ir kitus teatro interjero sprendimus pasiūlė tarpukario interjerų specialistė Lina Preišegalavičienė“, – sakė E.Tamošiūnas.
Kėdes žiūrovams sukūrė patys
Didžiules permainas žiūrovai pamatys didžiojoje teatro salėje. Čia vietoj 220 senų kėdžių įrengtos 233 vietos. Minkštos kėdės – 5 skirtingų spalvų. Bet ne tai svarbiausia.
Jos sukonstruotos taip, kad būtų patogu sėdėti ir 3 metų, ir vyresniems vaikams bei suaugusiesiems. Jei vaikas mažas, jis gali atsisėsti ant neatlenktos kėdės viršaus – ji pagaminta taip, kad atstoja nedidelę sėdynę. Vyresni žmonės, atlenkę sėdynę, sėdi žemiau, bet taip pat patogiai.
Sėdynės aukštis užfiksuojamas pastūmus specialų skląstį.
„Panašios konstrukcijos labai senos kėdės yra Vilniaus teatre „Lėlė“. Mes sukome galvą, kaip pagaminti kėdes, kad jos būtų patogios žiūrovams. Iš dalies idėją pasiskolinome iš vilniečių. Bet visą konstrukciją, tai, kaip ji veikia, sukūrė teatro meistrai“, – pasakojo teatro darbuotoja Kristina Baguckaitė.
Teatro žmonės išbandyti kėdžių, išgirsti, kaip jas patobulinti, vedėsi savo vaikus ir anūkus.
Didžiojoje salėje įrengta ir nauja šviesos, garso aparatūra, ventiliacija, kurios iki šiol nebuvo.
Atsirado ir nauja erdvė
Atgimė ir patalpos, kurių žiūrovai nemato. Atnaujinti grimo kambariai, esantys antrajame pastato aukšte.
Siaurais suktais laiptais pakilus į palėpę atsiveria dar viena erdvi patalpa.
„Anksčiau ši patalpa nebuvo naudojama. Keisdami stogą jį pakėlėme apie 1 metrą. Taip atsirado erdvi palėpė. Ji bus naudojama kaip techninės patalpos, nes teatras mažas, vietos laikyti įrangą, rekvizitą buvo mažai“, – pasakojo teatro vadovo pavaduotojas.
Netrukus prasidės kitas teatro atnaujinimo etapas. Bus remontuojamos administracinės patalpos, todėl dabar teatro darbuotojai įsikūrę nebeveikiančioje teatro kavinėje „Asiliuko sapnas“.
Pasikeis ir teatro mažoji salė bei muziejus. Ateityje vėl veiks ir kavinė.
Taip pat planuojama sutvarkyti nedidelį kiemą prie pagrindinio teatro įėjimo, pritaikyti jį vaikams.
Istorinius tyrimus atliko pati architektė
Lina Preišegalavičienė
Interjero architektė
„Teatro interjero sprendimus pasiūliau remdamasi pačios atliktais istoriniais tyrimais. Prie iš ankstesnių laikotarpių išlikusių interjero detalių derinau tarpukario laikotarpiui būdingą daugiaspalviškumą, pastelines spalvas ir vadovavausi tarpukario modernizmui būdingu taupumo principu.
Tarpukario kino teatro patalpų interjere buvo naudojamas apskritimo motyvas. Dabar jis naujai atsikartoja šiuolaikinių šviestuvų formose.
Pačią pirmąją žiūrovų salę puošė eglutės ornamentas. Dabar jį primins gobeleno audinio raštas ant žiūrovų salės kėdžių. Joms panaudotas penkių skirtingų spalvų gobelenas.“
Kiemą skyrė visuomeniniams poreikiams
Vaidas Petrulis
Architektūrologas
„Kino teatras „Odeon“ buvo svarbi Lietuvos kino istorijos dalis. Tarpukario Lietuvoje tai buvo pirmasis specialiai kino teatrui skirtas pastatas.
Kino teatras iš kitų išsiskyrė dėmesiu kultūringesnei aplinkai, nes nuo pat įkūrimo pasižymėjo kokybiškais divertismentais. Jame grojo pirmasis simfoninis orkestras Kauno kino teatruose, vadovaujamas Izaoko Vildmano-Zaidmano.
Įdomu atkreipti dėmesį ir į urbanistinį statinio sprendimą. Objektas atitrauktas giliau į kiemą. Tai buvo vienas pirmųjų atvejų, kai Laisvės alėjos vidinių kiemų erdvės atiteko visuomeniniams poreikiams.
Nors leidimas statyti pastatą buvo išduotas 1923 metais, kino teatro statyba baigta tik 1925 metais. Gruodžio 22 dieną, prieš pat Kalėdas, komisija konstatavo, kad 500 vietų kino teatras yra įrengtas, patogus ir jaukus.
Architektūriniu požiūriu pirmasis kino teatro projektas buvo istoristinis, tačiau santūrus, be šio funkcinio tipo pastatams būdingo miestietiškojo art deco elementų. Labiau panėšėjo į tradicinius teatro rūmus. 1929, 1936 ir 1939 metais statinys buvo rekonstruotas. Sovietmečiu, iki 1960 metų, prieš įkuriant Lėlių teatrą čia taip pat veikė kino teatrai „Baltija“, „Pionierius“.
