Adventas trunka beveik mėnesį, per tą laiką prabėga 4 sekmadieniai.
Šiuo laikotarpiu namai puošiami advento vainikais. Tradiciniai vainikai, kurių ištakos siekia XIX amžiaus vidurį, susiję su religija. Tačiau dabar advento vainikai kuriami nebesivadovaujant vien religiniais kanonais.
Kaunietė floristė Neringa Paukštytė-Simonavičė įsitikinusi, kad šiemet švenčiant valstybės atkūrimo 100-metį verta pasigaminti namų puošmenų naudojant tik lietuviškas medžiagas, kurių galima rasti ir parkuose, ir net savo virtuvėje.
Etnologas Arūnas Vaicekauskas mano, kad miesto kultūrą atspindinčios naujos tradicijos yra neblogas dalykas.
Medžiagų pirkti nė nereikia
Floristė N.Paukštytė-Simonavičė pasakojo, kad advento vainikai pas mus išpopuliarėjo prieš dešimtį metų. Įvairiausių vainikų galima įsigyti parduotuvėse.
„Manau, kad mums visai neverta namų puošti atvežtinėmis, svetimomis puošmenomis. Patys turime visko, iš ko juos galima sukurti. Ypač šiais metais, kai švenčiame valstybės atkūrimo jubiliejų, verta prisiminti, kokia nuostabi gamta mus supa, ir naudotis jos dovanomis“, – sakė floristė.
Paprasčiausią vainiką galima susisukti iš šiaudų. Vėliau tokį ruošinį galima papuošti arba visai jo nedekoruoti, nes natūralus šiaudas yra šiltas, gražus.
Tiks obuoliai ir meduoliai
Advento vainiką galime susikurti iš pušų ar kitų spygliuočių šakų. Bet tai jau įprasta, todėl verta pabandyti jį sukonstruoti iš kankorėžių. Pasigamintą apskritos formos vainiką tinka dekoruoti pušų, tujų, buksmedžių šakomis. Galima pridėti kelis papuošalus, iš bičių ar kitokio vaško pagamintų žvakių.
„Vietoj žvakidžių galima naudoti obuolius. Tereikia juos išskobti ir į skyles įstatyti žvakes. Obuoliai atrodys dar gražiau, jei juos apibarstysite cukrumi“, – pasakojo floristė.
N.Paukštytė-Simonavičė patarė pasidairyti ir savo virtuvėje: „Galite išsikepti meduolių, rasti cinamono lazdelių, kitokių skanumynų, kuriais taip tinka puošti advento vainikus. Jie ne tik gražiai atrodys, bet ir kvepės.“
Yra ir vainikų alternatyva
Apskritos formos advento vainikai N.Paukštytei-Simonavičei asocijuojasi su gyvenimo ratu, moteriška energija, kuri rūpinasi namais ir jų židiniu.
Tačiau galima pasigaminti ir netradicinių, advento vainikus tik primenančių puošmenų.
Floristė tam panaudojo seną veidrodį su gražiu drožinėtu rėmu. Ant jo padėjo 4 į stiklo gaubtus įstatytas žvakes, kankorėžių, rojaus obuoliukų, mažų eglių šakelių, indą su kūčiukais, net mažus elnio ragus, kurie taip pat yra natūrali puošmena. Pagrindinis kompozicijos akcentas – iš šiaudų sukurta žvaigždė.
„Kiekvienas namuose ras ir ledainių. Į jas įstačius žvakes, kukliai padekoravus 4 tokie indai gali atstoti advento vainiką“, – sakė floristė.
Meistrė įsitikinusi, kad su per dideliu vartojimo virusu reikia kovoti.
„Mažiau yra gražiau ir kartu daugiau. Tereikia kiek pagalvoti, ir advento vainikas gali tapti originalia puošmena.
Patarčiau naudoti natūralias medžiagas ir rinktis ramesnes spalvas, nes adventas – susikaupimo metas“, – sakė N.Paukštytė-Simonavičė.
Išpopuliarino popiežius Jonas Paulius II
Arūnas Vaicekauskas
Kauno miesto muziejaus
muziejininkas, etnologas
„Advento žvakės pirmą kartą buvo uždegtos XIX amžiaus viduryje Vokietijoje, Hamburge. Evangelikų liuteronų bažnyčios pastorius Johannas Heinrichas Wichernas pradėjo iš gatvės rinkti valkataujančius vaikus.
Per 1838 metų adventą pastorius, norėdamas, kad jo auklėtiniai labiau pajustų šio laikotarpio sakralumą, sugalvojo, kad nuo gruodžio pirmos dienos kiekvienas berniukas galėtų uždegti po spalvotą žvakutę. Taip atsirado tradicija per adventą uždegti 24 žvakes.
Vėliau kitas pastorius sugalvojo, kad žvakes galima dėti ant medinio rato, dar po kelerių metų ratas su žvakėmis imtas puošti eglišakėmis ir 1851 metais advento vainikas tapo šio laikotarpio simboliu.
Vėliau Bažnyčia nusprendė, kad ant vainiko geriau degti keturias žvakes, atitinkančias keturis advento sekmadienius. Trys violetinės žvakės simbolizavo atgailą, viena rožinė – meilę.
Europoje advento vainikai ėmė populiarėti tarpukariu. Tačiau, kadangi tai vokiška evangelikų liuteronų tradicija, tokius vainikus gaminti ir puošti jais savo namus labiau galėjo Klaipėdos krašto gyventojai. Žinių, kad jie būtų populiarūs Kaune, nėra išlikę.
Mus jie pasiekė jau popiežiumi esant Jonui Pauliui II. Jis Katalikų bažnyčios vadovu buvo nuo 1975 iki 2005 metų. Tuo metu Vatikane prie Kalėdų eglės ir prakartėlės pirmą kartą buvo papuošti ir advento vainikai. Pas mus jie labai išpopuliarėjo tik prieš gerą dešimtmetį.
Dabar bažnytine tradicija bando pasinaudoti verslininkai. Advento vainikai kuriami nebūtinai laikantis papročių ir suprantant jo idėją. Man, kaip etnologui, Įdomu stebėti, kaip keičiantis žmonių poreikiams simboliai apauga naujomis tradicijomis, kaip kuriama miesto kultūra.“
