Čia 10 tūkst. gyventojų tenka atitinkamai 7,3 ir 6,6 įvykių. Tuo tarpu geriausia situacija šiuo požiūriu – Alytuje bei Šiauliuose. Čia 10 tūkst. gyventojų vidutiniškai tenka po 2-3 tokius įvykius. Klaipėdiečiai taip pat gali ramiai jaustis dėl namų turto – tikimybė čia būti apiplėštam santykinai nedidelė“, – sako draudimo bendrovės Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas.
Iš mažesnių Lietuvos miestų statistikos matyti, jog dėl savo gyvenamosios vietos bei automobilio saugumo ramiausiai gali jaustis Telšių bei Jurbarko gyventojai, o labiausiai nerimauti turėtų gyvenantieji Rokiškyje ir Trakuose. Šiuose miestuose 10 tūkst. gyventojų atitinkamai tenka 14,91 ir 11,28 įvykių.
„Iš esmės logika paprasta: vagysčių daugiausia ten, kur gerai funkcionuoja visa vagišiams reikalinga sistema. Juk paprastai vagiami grynieji pinigai bei lengvai realizuojami daiktai – papuošalai, dviračiai, brangi garso ir vaizdo technika, išmanieji įrenginiai. Kad sistema veiktų, dažniausiai reikalingi kiti žmonės superkantys ir savais kanalais realizuojantys vogtus daiktus. Būtent ten, kur šios schemos puikiai veikia, vagysčių ir įvykdoma daugiau“, – aiškina specialistas.
Nuostolių pridaro ir nepavykusios vagystės
Pasak M. E. Goliančiko, vagysčių iš gyvenamųjų būstų atveju vidutiniai nuostoliai siekia 1000 eurų. Priklausomai nuo aplinkybių ir jei vagišių stipriai nespaudžia laikas, kartais išnešama viskas, net patalynė ar viryklės kaitlentė, ištuštinami spintelių podėliai.
„Kalbant apie dar mažesnius, iki 10 tūkst. gyventojų turinčius miestus, į akis krenta tendencija, kad nuo vagišių dažniau nukenčia tradiciškai su išplėtotu kaimo turizmo paslaugų sektoriumi susiję regionai – pavyzdžiui Molėtai ar Trakai.
Čia intensyvus turistų srautas, per metus apsilanko daug žmonių, tad smulkių vagysčių ar nuostolių padarančių turto apgadinimų pasitaiko nuolat. Žinoma, galima daryti prielaidą, kad kai baigiasi aktyvus poilsio ir turizmo sezonas, vagišiai taip pat dažniau išbando laimę, sodybų durų užraktų ir langų tvirtumą, o šeimininkai padarinius pastebi net ne iš karto“, – aiškina M. E. Goliančikas.
Draudikai taip pat pastebi, kad net ir „nesėkmingos“ vagystės pridaro nemažai nuostolių. Apgadinti durų užraktai, išdaužti ar išlaužti langai būsto savininkams padaro žalos už mažiausiai kelis šimtus eurų.
Dar viena tendencija – vagišiai į namus patenka net ne pro duris, bet ir pro plastikinius langus. Ši būsto vieta laikoma viena pažeidžiamiausių.
„Vagišiai, žinoma, taikosi į būstą patekti pro duris, tačiau kartais jiems tai būna pernelyg neparanku. Svarbu žinoti, kad, priešingai nei daugelis mano, plastikinių langų sandarumas nekoreliuoja su jų saugumu. Iš tiesų patyrę vagys žino, kad plastikinius langus nesunkiai galima išlaužti, o paskui juos uždaryti taip, kad įsilaužimo pėdsakus sunku net pastebėti“, – aiškina specialistas.
Automobilių vagystės: dalimis ir į Latviją
Papildomas gyventojų saugumo pojūtį mažinantis faktorius – automobilių vagystės. Nors pastaruoju metu dažniau vagiamos automobilių dalys nei nuvaromos pačios transporto priemonės, kai kuriuose regionuose ši problema vis dar išlieka aktuali.
Pagal santykinį automobilių vagysčių skaičių iš didmiesčių taip pat pirmauja Panevėžys, Kaunas ir Vilnius. Santykinai daug vagysčių užfiksuojama Trakuose bei Ignalinoje.
„Reikia suprasti, kad 80-90 proc. vogtų automobilių iš tiesų yra išardomi dalimis. Vagišiams patraukliausi tie automobiliai, kurių dalis Lietuvos autoparke didžiausia: apie 10 metų senumo Toyota bei Volkswagen markės automobiliai“, – aiškina M. E. Goliančikas.
Komentuodamas regionines tendencijas specialistas teigia, kad Panevėžio situacija yra dėsninga.
„Vieša paslaptis, kad Kaune yra daugiausia išardomų mašinų ir platinamų vogtų detalių. Tuo tarpu iš Panevėžio daugiausia vogtų automobilių detalių „eksportuojama“ į Latviją. Šiuo požiūriu nuo vagišių geriausiai apsaugoti yra naujausi, 3–5 metų amžiaus automobiliai, nes dėl Lietuvoje galiojančių itin griežtų draudimo taisyklių tokie automobiliai yra draudžiami tik su tikrai patikimomis saugos sistemomis. O vagys tai puikiai žino“, – sako specialistas.
