„Brangioji“, – šįkart tik malonybinis kreipinys. Mat specialiai nepasidomėjau, kiek kainuoja skalbinių džiovyklė, kurią įsileidau į namus tam, kad galėčiau išbandyti. Taip – objektyviau. Nes nekils pagunda nepelnytai jos išgirti.
Vis dėlto per mėnesį toji „Electrolux“ darbininkė, kurioje telpa iki 9 kg skalbinių ir gavusi vardą „Perfect Care 800“, tapo daiktu, su kuriuo buvo gailoka skirtis.
Truputis skalbimo istorijos
Tai – praeitis, kurios nesinori susigrąžinti. Bet ji buvo.
„Kaiskim vandenį“, – štai taip prasidėdavo didysis skalbimo savaitgalis maždaug prieš 40 metų. Kaime. Žiemą. Prieš Kalėdas.
Žinoma, kad ne mieste, kur sovietmečiu karšto vandens netrūko, tačiau kaime viskas buvo daug sudėtingiau. Vanduo – tik šulinyje, iš kurio jo reikėdavo prisitempti kibirais.
Skalbyklė „Riga“ nematė patobulinimų. Kokia ji „gimė“, tokia ir „nukaršo“. Į ją buvo sutarkuojama kaladė ūkinio muilo, priberiama skalbimo miltelių, ir ji imdavo dirbti.
Šviesūs drabužiai, patalynė, viršutiniai drabužiai, galop įdiržusios kelnės ar dar kas nors baisiai purvino. Griebti, gręžti, skalauti, vėl gręžti. Ir taip kone visą dieną, kol skalbinių prisipildydavo visa namo palėpė ir kur juos išdžiovindavo šaltis.
Vasarą būdavo paprasčiau. Skalbinius žmonės veždavo skalauti į upę ar ežerą – kas kam būdavo „po ranka“. Taigi dabar galima tik įsivaizduoti susiraukusius aplinkosaugininkų veidus, stebinčius, kaip ūkinis muilas į jūras garma kartu su upeliukų vandeniu.
Grįžus iš tokios maudyklės skalbiniais buvo nukarstomos po kiemą ištampytos virvės. Išdžiovindavo, žinoma, saulė ir vėjas.
Pūnant sovietmečiui viskas ėmė keistis. Atsirado mažylė „Fėja“, po to „Viatka“. O tada atslinko buitinės technikos lavina, užtvindžiusi namus „gręžiančiomis“ automatinėmis skalbyklėmis, galop – ir drabužių džiovyklėmis.
Reikia specialios vietos
Taigi – džiovyklė. Kadangi išbandymui ji buvo atgabenta į neparuoštus namus, teko jai skirti svetainės kampą. Šis kambarys mėnesiui tapo gana triukšminga drabužių džiovykla.
„Electrolux“ viešniai pakako kištukinio lizdo. Mat džiovindama skalbinius vandenį ji pumpuoja į specialią talpyklą, kurią tereikia ištuštinti. Žinoma, yra ir tobulesnis variantas – įsigijus džiovyklę juk galima ją prijungti ir prie nuotekų sistemos.
Vadinasi, įsirengiant būstą reikia iš anksto pagalvoti, kur rikiuoti švarai būtiną buitinę techniką. Nes „Perfect Care 800“ yra didelė. Tai lyg „Land Rover“ visureigis – bet kur tokio nepastatysi.
Užkelti „karinukę“ vonioje ant „Bosch“ skalbyklės? Nei laikinai, nei visam laikui to padaryti mano namuose neįmanoma. Įtvirtinus specialų rėmą – taip pat. Viena, tai užgriozdintų langą, antra – menkesnio sudėjimo skalbyklė vizualiai būtų sutraiškyta.
Džiovinimo laikas
Pastaruoju metu skalbinių namuose neprisikaupia tiek daug, kiek jų būdavo augant trims vaikams. Ypač tuo metu, kai jie visi lankydavo sporto būrelius ir kasdien, grįžę iš treniruočių, akimirksniu prikimšdavo pilną skalbinių dėžę drabužių.
Dabar per savaitę susidaro vos pora skalbimo dozių. Štai su jomis ir „pažaidžiau“ – iš skalbyklės kroviau į džiovyklę, parinkdama tai vieną, tai kitą programą.
Pirmas kartas buvo intriguojantis. Pirmiausia dėl to, kad anksčiau neteko naudotis tokia įranga. Išdžiovinti pasitelkus „Mixed XL“ programą patalynės užvalkalai pasidarė neįprastai minkšti. Ir suglamžyti. Lyginti buvo beprasmiška. Pabandžiau, bet reikėjo vos ne pilte pilti ant jų lygintuvo vandenį. Tai kam tada džiovinti?
Antra, nepaklususi instrukcijai į džiovyklę buvau sudėjusi lininius rankšluosčius bei marškinius. Matytumėt, kokie skudurai iš jų liko! Laimei, po kito skalbimo jie atgavo įprastinį savo „tūrį ir formą“.
Jeigu į džiovyklės nasrus – kone 120 l talpos būgną – suguldavo mišrūs medvilniniai skalbiniai: rankšluosčiai, marškinėliai, kojinės ir kiti, smarkiai išgręžti skalbyklės, juos perėmusi mašina nepervargdavo.
Programa „Mixed XL“ pati nustatydavo 2.25 val. džiovinimo trukmę. Po 5 minučių persigalvodavo: buvo girdėti, kaip jutikliai būgno viduje matuoja skalbinių drėgnumą. Jiems minutėlę paūžavus, džiovinimo trukmė sutrumpėdavo iki pusantros valandos.
Vienintelė bėda – mišrūs skalbiniai neišdžiūdavo tolygiai. Marškinėlių rankovės likdavo drėgnos, kaip ir iš dvigubo audinio susiūtos jų apykaklės. Nebeilgindavau džiovinimo laiko ir juos sudžiaudavau ant pakabų.
Už tai, kas gera – ačiū
Per mėnesį išbandyti visų džiovyklės programų nepavyko. Pavyzdžiui, programa „Denim“ yra skirta džinsams džiovinti. Jei tenka juos skalbti, kartu į skalbyklę juk kraunami ir kiti tamsūs drabužiai.
Nesužinojau, kaip veikia atsparumą vandeniui sauganti „Outdoor“ programa, – neatsirado namuose tokių drabužių. „DelicatCare“ programos taip pat neprireikė – neskalbiau nei šalikų, nei kaklaraiščių.
Užtat yra keli dalykai, už kuriuos šiam buitinės technikos inžinierių konstruktorių kūriniui verta padėkoti. Vienas jų – tai apatiniam trikotažui džiovinti skirta programa, kita – batams ir trečia – patalynei.
Apatinis trikotažas išdžiūvo net nepaliestas. Sportbačius išploviau rankomis ir sukroviau ant specialaus avalynei džiovinti skirto būgno įdėklo – tapo sausi šiek tiek pailginus standartinę programą.
O štai vietoj antklodės sumaniau išdžiovinti pūkinę striukę – surizikavau išskalbti. Cheminis pūkinių drabužių valymas yra brangus. Išskalbti tokie drabužiai tampa netinkami vilkėti, nes pūkai sulimpa į gniužulus ir pakimba ant siūlių.
Bet džiovyklė... Ji striukę ilgai vartė, daužė, vartė, matavo drėgnumą... Pavyko! Išsiėmiau ją lyg naują.
Tada pakartojau procedūrą įmetusi leisgyvį pūkinį paltą, išcentrifūguotą džiovyklėje. Ir šitas buvo be priekaištų išpurentas. Taip „karinukė“ sutaupė kokius 60 eurų, kuriuos būtų tekę išleisti cheminiam valymui.
Dar vienas „ačiū“ džiovyklės sumanytojams – už tai, kad, jai padirbėjus, ant skalbinių nebelieka pūkų. Užtat jų veltinis atsiranda, rodos, ketursluoksniame filtre, įstatomame į džiovyklę prie pat būgno.
Mįslės ir išlaidos
Naujojo „Electrolux“ modelio gamintojai, ko gero, didžiuojasi tuo, kad jiems pavyko vilnos džiovinimo programai išrūpinti „Woolmark“ sertifikatą.
Bet ši programa man apskritai liko mįslė. Akivaizdu – džiovinami vilnoniai drabužiai prilimpa prie būgno ir nesivarto. Tačiau eksperimentuodama iš džiovyklės megztinius išsiėmiau drėgnus. Tad gal šios programos misija yra juos nusausinti, bet neišdžiovinti?
Nepasinaudojau ir programa, skirta džiovinimo laikui atidėti. Pavyzdžiui, jei būčiau sumaniusi paleisti džiovyklę paryčiui, ji būtų išbudinusi visus namus. Taip jau yra: drabužius vartantis būgnas ir karšto oro srovės jame skleidžia gana stiprų garsą.
Smalsu buvo žvilgtelėti ir į tai, kiekgi kainuoja išdžiovinti vieną skalbinių dozę.
A+++ energinės klasės skalbyklė, gavusi užduotį išskalbti drabužius per 1 val. 50 min. ir įkaitinti vandenį iki 60 laipsnių, sunaudojo 6,2 kWh elektros energijos. Kadangi 1 kWh kaina yra 0,12 euro, vadinasi, skalbimas kainavo 0,75 euro.
Džiovyklės energijos sąnaudos atitinka A++ klasės reikalavimus. Drabužiams išdžiovinti pasitelkus „Mixed XL“ programą ji sudegino 2,8 kWh elektros energijos – už 0,336 euro.
Taigi abi darbininkės padirbėjo už 1,086 euro. Ir dar: kažkur fone visą tą laiką birbė šaldytuvas.
