Tikriausiai nei vienas tokio klausimo niekada nėra iškėlęs. Ar nebūtų įdomiau, jei žaliuojančiame miesto sode kartu su visais jame augančiais augalais žaliuotų ir gyvenamasis namas? Sakysit, nesąmonė? Vilniaus botanikos sodo darbuotojai su jumis nesutiktų, nes būtent jie dar 2017-tais metais Berlyne vykusioje tarptautinėje sodininkystės parodoje už neįtikėtinai įnovatyvų sprendimą miesto želdinime laimėjo 1-ąją vietą kategorijoje „sodas mieste“ ir tik jų botanikos sode jūs galite išvysti kaip atrodo žaliuojantis namas žaliuojančiame sode.
Vilniaus botanikos sode žaliuojantis pastatas apželdintas kiek neįprasta vertikalaus apželdinimo forma, taip kaip niekas kitas iki šiol nėra daręs – visi žaliuojantys elementai yra patraukti toliau nuo sienų. Nors standartinė vakarietiška vertikalaus apželdinimo technologija yra ta, kur prie sienos ar kokio kito paviršiaus yra pritvirtinami artimi vertikaliai pozicijai vazonėliai ir į juos susodinami augalai, D. Ryliškis paaiškino, kodėl atsisakė tokio sprendimo.
Pirmiausia dėl pastato aukščio – vis dėlto trys aukštai, tad iškyla problemų žuvus augalui jį pakeisti nauju, toliau laistymas – pasodinti į vazonus augalai greitai išdžius, tad reikės nuolat juos laistyti, o sugedus nors menkiausiai laistymo sistemos detalei ją pakeisti vėl iškils problemų, kaip prie jos prieiti, tad siekiant išvengti šių nepatogumų buvo pasirinktas būdas pastatą apželdinti vertikaliomis žaliosiomis kolonomis atitrauktomis nuo pastato sienų ir sutvirtintomis aikštelėmis tarp pastato aukštų.
Pagaminti žaliajai kolonai pirmiausia reikalinga tvirta konstrukcija, o pagrindinis kolonos karkasas yra sudarytas iš tvirtų plastiko detalių, kurios yra apgaubtos storos vielos metaliniu tinklu, o jos viduryje įmontuojama laikančioji konstrukcijos dalis – metalinis vamzdis.
Turint kolonos karkasą į jo vidų dedamas 4 rūšių užpildas: vanduo, kompostinė žemė, velėna ir papildomi žoliniai augalai. Kadangi pasaulyje jau senokai yra išpopuliarėję dekoratyviniuose želdiniuose naudoti vietinius augalus, VU botanikos sode žaliosioms kolonoms apželdinti taip pat buvo naudojama vietinė velėna susukta į ritinius. Šie velėnos ritinėliai buvo dedami į kolonos karkaso vidų ir priglaudžiami prie metalinio tinklo. Tuomet į tuščią vietą kolonos viduryje buvo pilama kompostinė žemė su vandeniu ir presuojama taip, kad užpildytų visą kolonos ertmę nepaliekant oro tarpų.
Žaliųjų kolonų augmenija įvairi: čia jūs galite išvysti vasarą labai puošniai žydinčią paprastąją kraujažolę, rasakilą, dirvoninį kietį, baltais žiedais papuošiantį kolonas paprastąjį kmyną, stačiąją dirvuolę, paprastąją žemuogę, paprastąjį varputį, siauralapį gyslotį, pavasarinę raktažolę, šliaužiantįjį vėdryną, paprastąjį čiobrelį, raudonąjį dobilą ir kt. Šie augalai reikalauja mažai priežiūros ir puikiai žiemoja, kadangi yra mūsų klimato zonos augalai.
Į žaliąsias kolonas buvo bandyta sodinti ir kitokius augalus, pavyzdžiui, vietinę bruknę, tačiau net ir pasodinus ją į rūgštaus substrato mišinį, kuriame bruknės geriausiai auga, ji neišgyveno. Taip pat nepatartina į žaliąsias kolonas sodinti ir žydinčias vienmetes gėles, kadangi jos reikalaus daug prižiūros.
Dabartinių žaliųjų kolonų, juosiančio VU botanikos sode esantį pastatą priežiūra išties paprasta – tereikia pasirūpinti augalų laistymo sistema.
Kiekviena kolona turi po kelis kapiliarus, kurie sudaro vientisą laistymo sistemą.
D. Ryliškis sako, kad viena kolona, kurios aukštis siekia maždaug metrą dvidešimt centimetrų plėvelės pagalba yra padalinta į dvi dalis po šešiasdešimt centimetrų ir kiekvienai padalintai daliai yra skiriami du kapiliarai, tam kad filtruojamas tvenkinio vanduo tolygiai pasiskirstytų per visą kolonos plotį ir kad visa augmenija būtų palaistyta. Tam tikru metu, automatiniu būdu, du kartus per parą po 15 minučių yra laistomi skirtingi žaliųjų kolonų segmentai.
Be laistymo labai svarbus žaliųjų kolonų priežiūros darbas yra pašalinti peržydėjusius praėjusių metų sumedėjusius žiedynstiebius.
Pavasarį rekomenduojama pašalinti visas antžemines augalų dalis, kurios po žiemos šalčių praranda dekoratyvumą, sušlampa, nuvysta. Tik jokiais būdais tokių augalų nereikėtų rauti, nes išrovus augalai neataugs, o jūsų kolonos išpliks ir praras dekoratyvumą.
Jei kursite žaliąsias kolonas patys ir laistymui naudosite ne tvenkinio vandenį, o gręžinio, tuomet kolonoje susodintus augalus, jų vegetacijos laikotarpiu, reikės patręšti.
Taip pat kuriant žaliąsias kolonas gali pasitaikyti atvejų, kad bėgant laikui kolonos viduje esančios žemės gali nuslūgti, sprendimas tokiai problemai būtų labai paprastas – papildyti koloną naujais velėnos gabalais.
Laidą „Skinsiu raudoną rožę“ žiūrėkite šeštadieniais 8.45 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
