Pirmiausia darže sodinkite ligoms ir kenkėjams atsparias daržovių rūšis.
Prieš sėją daržovių sėklas dezinfekuokite karštu vandeniu, kalio permanganato, vandenilio peroksido tirpalu ar alavijų sultimis.
Labai svarbu laiku pasėti ir pasodinti daržoves, nes nemažai jų yra pažeidžiamos, jei pasėjate ar pasodinate anksčiau.
Būtinai laikykitės sėjomainos taisyklių. Daržoves toje pačioje vietoje patariame auginti tik kas 4–6 metus.
Kalkinkite ir laiku įdirbkite dirvožemį.
Laiku išravėkite piktžoles ir pašalinkite augalines atliekas.
Stenkitės į savo sodą prisivilioti kiek galima daugiau naudingųjų vabzdžių, paukščių.
Tarp daržovių pasisodinkite augalų, slopinančių žalingųjų mikrobų dauginimąsi. Tam puikiai tiks serenčiai, vaistinės medetkos, svogūnai, salotinės trūkažolės.
Naikindami augalų kenkėjus daržoves purkškite vaistinių augalų antpilais ir nuovirais.
Rekomenduojame daržovių kenkėjus ir ligų sukėlėjus naikinti biologinėmis priemonėmis, kurios teigiamai veikia naudingąją dirvožemio mikroflorą.
Kas gali išgelbėti nuo vabzdžių?
Kuo šiltesni orai, tuo dažniau praveriame langus norėdami įkvėpti gaivos. Bet kartu tenka išgirsti zyzimą kairėje arba dešinėje ausyje, o gal abiejose? Kai kurių augalų skleidžiami kvapai vabzdžius atbaido. Tai rozmarinai, pipirmėtės, bazilikai, serenčiai, pelynai, bitkrėslės, gvazdikiniai serenčiai, dekoratyviniai česnakai, chrizantemos, paprastieji rėžiukai, petunijos, kiečiai, citrinžolės, levandos, mėtos, melisos, raudonėliai, šalavijai... Daugumai mūsų jų aromatas malonus, todėl juos galime auginti balkonuose, vazonuose, šalia pavėsinių ar poilsinių vietų kieme. Galime ramiai miegoti, jei šalia lango tuo metu žydi ievos, šeivamedžiai. Jei vakarojame prie laužo, galime įmesti vaistinių ramunėlių ar gailių šakelių – tai irgi labai nepatinka vabzdžiams. Į palapinę įsineškime kelias ievų ar pelynų šakeles.
Bet jei jau įkando vabzdys, įkandimo vietą galime patepti baltu nuskintos kiaulpienės skysčiu, sutrintu gysločio lapu – sumažins niežulį ir nuramins odą. Įkandus vapsvai ar bitei padės sutrinti čiobrelių žiedai ir lapai. Jei kankina maistinės kandys, skruzdės, tarakonai ir kiti namuose nepageidaujami gyviai Pirmiausia, žinoma, reikia rasti ir sunaikinti jų židinius drabužiuose, arbatoje, kruopose ar riešutų pakeliuose. Kad įnamiai negrįžtų, pasitelkiame aštrų kvapą ilgai išlaikančius augalus: levandas, tabaką, laurų lapelius, rozmarinų šakeles. Išdžiovintų šakelių pridėkite spintelėse. Kai jau nebeskleis kvapo, pakeiskite šviežiomis.
Natūralūs pesticidai
Jei nezystų uodai, jei vikšrai nesuėstų kopūstų, o koloradai – bulvių, jei rožių pumpurų nenutūptų amarai, o miltligė nenubalintų agurkų lapų, vasara būtų rojus. Tačiau jie tai daro, o cheminis ginklas pesticidai nėra geras pagardas ekologiškam derliui. Be to, Europa vis griežtina jų naudojimą mėgėjų soduose.
Ką daryti? Grįžti pas mamą gamtą ir paklausti jos, o kaipgi tie augalai išgyveno kenkėjų atakas iki cheminio žmogaus įsikišimo. Ir štai jums visa puokštė gamtinių pesticidų.
Jei mus atakuoja šliaužiantys ar ropojantys kenkėjai, aplink augalus pabėrę diatomitinės žemės galime tikėtis sulaikyti invaziją. Diatomitinė žemė – panaši į kreidą natūraliai gamtoje atsirandanti uoliena, sudaryta iš suakmenėjusių diatomų (titnagdumblių) – vienaląsčių dumblių, kurių mažos aštrios dalelės pažeidžia kenkėjų žarnyną. Tik dėmesio! Diatomitinė žemė naikina ir naudingus vabzdžius, todėl ją naudokite saikingai. Šios žemės jau galima nusipirkti parduotuvėse.
Minkštus vabzdžius (erkes, amarus) galime naikinti savo pagamintu kokteiliu iš vandens, skystojo muilo bei citrinų, žaliųjų citrinų, greipfrutų ar apelsinų eterinio aliejaus (1 l – 0,5 valgomojo šaukšto muilo ir 2 lašai eterinio aliejaus).
Daugelį kenkėjų atbaido ir stiprus česnakų kvapas. Tam reikia išspausti 12 skiltelių česnako ir užpylus 1 litru vandens palaikyti parą. Po to pilti stiklinę aliejaus ir šaukštą maltų juodųjų pipirų. Šį koncentratą galima laikyti kelias savaites. Prieš purškimą reikia stipriai suplakti ir skiesti (0,5 stiklinės koncentrato – 4 l vandens).
Dar vienas receptas, naikinantis nepageidaujamus gyvius ant augalų, – šaukštas juodųjų pipirų, keli lašai skystojo muilo ir litras vandens. Purkškite prieš naktį.
Jei vejoje pastebėjote grambuolių ar kitokių vikšrų, imkite šaukštą rapsų aliejaus, kelis lašus skystojo muilo ir litrą vandens. Purkškite ir laukite rezultatų.
Jei atsirado nepageidaujamų grybų, juos reikėtų purkšti vandens ir valgomosios sodos mišiniu (1 l vandens – 2 šaukštai sodos). Purškimą reikėtų pakartoti kas kelias dienas, kol grybas dings.
Jei miegamajame naudosite eukaliptų aliejaus aromatą, neskris vabzdžiai, musės, uodai.
Erkutėms, vikšrams, amarams naikinti naudojami raudonųjų svogūnų lukštai. Reikia 100 g lukštų užpilti 5 litrais šilto vandens ir 5 dienas palaikyti šiltai. Perkošti ir purkšti kas 8–10 dienų, geriausia maišant su česnakų užpilu. Tai tas pats svogūnų lukštų tirpalas, tik dar papildytas 100 gramų trintų česnakų. Dar vienas česnakų antpilo receptas: 100 g sausų česnakų lukštų ir lapų, 5 litrai vandens. Po penkių dienų perkošti, purkšti.
Kokių vabzdžių nenaikinti?
Daugeliui jau žodis „vabzdys“ kelia neigiamas emocijas, tačiau šį sykį pakalbėsime apie naudinguosius:
Bitės. Jas paminėsime pirmiausia, nes jos apdulkina augalus ir mes turime vaisių. Kuo daugiau žydinčių augalų, tuo daugiau bičių prisiviliosime.
Boružės. Šie vabaliukai ir jų lervos yra grobuoniškos, minta amarais, skydamariais ir kitokiais smulkiais vabzdžiais, o tai ypač naudinga augalų apsaugai.
Auksaakės. Tai lyg žalsvi drugeliai permatomais voratinkliniais sparneliais, taip pat mėgstantys amarus, erkes, kandžių kiaušinėlius.
Musės (lauko), naikinančios vikšrus, kandis, pjūklelius. Jų lervos minta kitų vabzdžių lervomis, drugelių vikšrais. Jas vilioja gėlių žiedadulkės, ypač salierų.
Vapsvos. Jos irgi minta įvairių kenkėjų kiaušinėliais, tad jei jūsų sklype bus žydinčių augalų, vapsvų lengvai prisiviliosite.
Žygiai. Tai ne itin malonios išvaizdos vabalai ilgomis kojomis ir ūsais, standžiu blizgiu juodu, rudu ar mėlynu kiautu. Mėgsta slėptis po akmenimis ir medienos gaminiais. Minta įvairiausių rūšių kenkėjais.
Straubliuočiai. Tai blakės, mintančios voratinklinėmis erkėmis, pomidoriniais ir kitokiais vikšrais bei įvairių kenkėjų kiaušinėliais. Jų galime prisivilioti pasėję grikių, kukurūzų, pasodinę gluosnį.
Sodo vorai, gyvenantys tik lauke, nenuodingi. Minta įvairiausiais kenkėjais, aptinkami daugiamečių augalų draugijoje, šiaudų mulče.
Iš Rūtos Janutienės, Palmiros Kelertienės, Aurelijos Aleškevičienės, Janinos Grigutienės ir Ievos Grinevičiūtės sodo darbų kalendoriaus „Keturios vasaros ir ruduo“.
