Tai augalas, kuris labai mėgstamas japonų kultūroje dėl neįtikėtinai gražių rožinių, baltų, geltonų žiedų, kurie pavasarį apipila vaiskrūmį tarsi spalvotu fejerverku. Iš svarainių krūmų japonai formuoja bonsai medelius, piešia jų žiedus, galų gale valgo nuostabiai kvapnius jų vaisius.
Svarainiai labai vertingas augalas, kurį auginti yra ganėtinai paprasta, tačiau labai dažnai sodininkai atsisako svarainių, nes jie ilgainiui augdami užima didelį plotą, neelastingos jų šakos ir spygliai sudaro palankias sąlygas plisti piktžolėms, o jų priežiūra tampa per daug sudėtinga.
Laidoje „Skinsiu raudoną rožę“ kalbinti Kauno rajone prieš šešerius metus įkūrę ekologinį svarainių ūkį Rima ir Rolandas Ilioitai sako, kad viską atlikus laiku ir tinkamai svarainius auginti gali kiekvienas, turintis kantrybės ir atsidavimo.
Svarainių vaiskrūmiai, palyginus su kitais sode auginamais augalais, yra visiškai nereiklūs priežiūrai. Pavasarį juos reikėtų patręšti granuliuotu paukščių mėšlu, kurį reikėtų tiesiog išbarstyti palei svarainių vaiskrūmius.
Pradėjus sprogti svarainių lapams, juos reikėtų nupurkšti ekologiniu trąšų tirpalu sumaišytu su vandeniu. Na, ir jei nebijote chemijos ir ją naudojate savo sode, svarainių augintojai Rima ir Rolandas pataria, rudenį dar papildomai svarainių vaiskrūmius pamaitinti fosforo turinčiomis trąšomis, kurias šie vaiskrūmiai labai mėgsta, nors patys ekologinio svarainių ūkio savininkai svarainių cheminėmis priemonėmis netręšia.
Pagrindinis darbas auginant svarainius savo sode ar turint jų plantaciją – žolės pjovimas ir piktžolių naikinimas. Rima ir Rolandas Iliotai pasakoja, kad tai – nuolatinis, bene pagrindinis, daug kantrybės ir laiko reikalaujantis darbas. Kiekvieną pavasarį, atšilus orams, reikia nupjauti tarpuvagiuose augančią žolę, o ją nupjovus, svarainių augintojai pataria žemę sufrezuoti, išpurenti. Augančius svarainių krūmus vagomis reikia išravėti – išrauti visas daugiametes, medėjančias žoles, apipjauti tarpkrūmiuose, pokrūmiuose augančią žolę.
Jei turite laiko ir auginate vos kelis svarainius krūmus, patartina, aplink kiekvieną vaiskrūmį žemę išpurenti – taip žolė augs lėčiau. Žolės pjovimo ir piktžolių ravėjimo darbai tęsiami iki pat vėlyvo rudens, kuomet prasideda vaisių skynimo metas. Vos tik žolė paauga, atsiranda piktžolių – iš karto kimbame į darbą tam, kad auganti žolė neužstelbtų svarainių vaiskrūmių.
Kokia vieta geriausia svarainiams augti? Rima ir Rolandas Iliotai sako, kad lietuviškosios citrinos vaiskrūmiai puikiai auga saulėtoje, vėjų prapučiamoje vietoje ir ne itin derlingoje žemėje, tačiau labai nemėgsta drėgmės. Svarainiai – sausamėgiai augalai, tad jei jų nepalaistysite, jie nenusimins ir nenustos augti, kadangi jų šaknys yra pakankamai gilios, tvirtos ir jie puikiai gali įsisavinti drėgmę iš žemės.
Augindami svarainius savo sode galėsite pamiršti jų laistymo, apsaugos nuo žiemos šalčių ar pavasarinės saulės darbus, nes jie tiesiog viso to nebijo. Taip pat svarainių nepuola ligos ir kenkėjai. Tiesa, ekologinio svarainių ūkio įkūrėjai sako, kad jei jūsų žemėje yra grambuolių lervų ar kurklių – jie svarainių šaknims gali neatsispirti ir sunaikinti jas, kaip ir kitus jūsų sodo augalus, tad su šiais kenkėjais gali tekti pakovoti.
Svarainių vaiskrūmių nebūtina genėti. Išimtis, labai seni krūmai ir susenusios šakos – jas nupjauti rekomenduojama, kad nesumažėtų svarainių derlius.
Svarainius labai lengva dauginti. Ekologiniame svarainių ūkyje Iliotai augina japoninio svarainio (Chaenomeles japonica) veislės vaiskrūmius, kurie yra ne tik su spygliais, bet ir bespygliai. Taip pat šie vaiskrūmiai augina skirtingų spalvų ir formų vaisius, bet dauginami vienodu būdu.
Rima Iliotienė sako, kad pats paprasčiausias svarainių dauginimo būdas, kurį ir patys propaguoja, yra dauginimas sėklomis. Rudenį, maždaug rugsėjo viduryje, nuskynus prinokusius svarainių vaisius iš jų reikia išsiimti sėklytes. Išimtas sėklas reikėtų apie mėnesį palaikyti šaldytuve ir maždaug lapkritį pasodinti jas į daržo žemę ir per žiemą palikti. Pavasarį, kai išdygs daigeliai, rekomenduojama juos iškasti ir susodinti rečiau į atskirą lysvę, kurioje daigelius auginti patariama iki dvejų metų laiko, kol daigelis pakankamai sustiprės, paaugs, jo šaknys taps tvirtos.
Svarainių augintojai rekomenduoja jaunus svarainių daigelius palepinti, kartkartėmis juos palieti, būtinai gerai išravėti ir patręšti. Daigui užaugus ir sumedėjus, praėjus maždaug dvejiems metams, reikėtų rudenį jį iškasti, patrumpinti trečdaliu jo šaknis ir pasodinti į nuolatinę svarainių augimo vietą. Rima ir Rolandas Ilioitai siūlo svarainius sodinti maždaug kas 50-80 centimetrų krūmas nuo krūmo.
Laidą „Skinsiu raudoną rožę“ žiūrėkite šeštadieniais 8 val. 45 min. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
