Visų pirma, niekada neturėsite gausaus bulvių derliaus, jeigu jų nepamaitinsite. Bulves, kaip ir bet kokį kitą augalą būtina patręšti pagrindinėmis trąšomis. Almantas sako, kad bulvei reikalingas azotas, fosforas ir kalis, nes be jų bulvė tiesiog neaugs. Bulvėms taip pat reikalingi ir mikroelementai.
Bulvei, kad ji augtų, reikalinga drėgmė. Tad jei šią vasarą, kuomet mūsų sodus ir daržus alino karščiai, savo bulvių nelaistėte, nenustebkite, kad nukasite labai mažą bulvių derlių, nes bulvė neturėjo reikiamų sąlygų augti. Pasak A. Ražuko, dėl drėgmės stokos bulvės ne tik nustoja augti, bet gali ir žūti.
Labai svarbus ir dar nepavėluotas darbas auginant bulves – jų apkaupimas. Kiek kartų tai daryti priklauso nuo metų ir žemės, kurioje jos pasodintos. Bulvių augintojas, sako, kad kartais užtenka trijų apkaupimų per sezoną, o kartais gali reikėti penkių ar šešių kartų. Kuo daugiau purensime, kuo daugiau judinsime žemę, tuo mažiau bus piktžolių, tuo bus žemė puresnė ir bulvė augs laimingesnė. Tad turint laiko ir galimybių bulves kaupti, rekomenduojama, kas savaitę ar kas 10 dienų kol susilieja bulvienojai.
Gausiam bulvių derliui užsiauginti įtakos turi ir vieta, kurioje bulvės sodinamos. Bulvių nereikėtų sodinti tiesiai po medžiais ar visiškame pavėsyje. Geriausiai jas sodinti atvirame lauke, nors dalinis pavėsis taip pat nėra labai prasta vieta, kuriame bulves palepintų saulės šviesa ir šiluma. Rekomenduojame bulvėms parinkti derlingesnę ir lengvesnę žemę. Pasak bulvių augintojo, žemė visada turi būti puri, neapaugusi piktžolėmis.
Būtina bulves profilaktiškai nupurkšti nuo bulvių maro. A. Ražukas rekomenduoja šiam reikalui naudoti seną patikimą priemonę – bordo preparatus su kalkėmis. Užpuolus kenkėjams, pavyzdžiui kolorado vabalams, kurie naikina bulvių lapus, patartina, jei bulvių plotas nėra didelis, juos nurinkti rankomis ir atsikratyti, tačiau jei auginamų bulvių plotas didesnis – reikėtų jį nupurkšti cheminėmis priemonėmis. Be kolorado vabalų, bulves taip pat puola amarai su kuriais kovoti yra labai sunku, nes jie dažniausiai skrenda didelius atstumus ir atkeliauja nuo kitų sode augančių augalų. Tad su amarais užpuolusiais bulves reikėtų kovoti kompleksiškai visame sode – purkšti visus sode auginamus augalus kelis kartus, maždaug kas savaitę, skystu kalio muilo preparatu.
Kad bulvių derlius jus džiugintų – jų sėklą kas keli metai reikia atnaujinti. Ir šioje vietoje, pasak Almanto Ražuko, augintojai daro didelę klaidą pasilikdami didelius bulvių gumbus valgymui, o mažesnius palikdami kitų metų sodinimui. Pasak bulvių augintojo, dažniausiai maži bulvių gumbai neužauga dėl virusinės grybinės ar bakterinės infekcijos, kurie papuola iš tų augalų, kurie buvo pažeisti. Ir jeigu tokius gumbus pasodinsime kitais metais, tai jų sėkla ne tik, kad sumenks per kelis metus, bet ir neužaugins gero derliaus. Rekomenduojama bulvių sėklai pasirinkti didesnį bulvių gumbą, kuris, tikėtina, yra užaugęs iš sveiko, nepažeisto augalo.
Auginant bulves, kaip ir kitas daržoves, būtina laikytis sėjomainos. Bulvių negalima metai iš metų sodinti į tą pačią vietą kur jos augo prieš tai. A. Ražukas sako, kad bulvės sugrįžti į vietą, kurioje jos buvo auginamos šiais metais galės tik po kokių 4 metų. Sėjomainos laikymasis padeda apsaugoti bulves nuo virusinių grybinių, bakterinių infekcijų, karantininių ligų plitimo.
Laidą „Skinsiu raudoną rožę“ žiūrėkite šeštadieniais 8.45 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
