Kauno savivaldybės aplinkosaugininkai šią vasarą apžiūrėjo neseniai mieste sodintus jaunus medžius ir teigė, kad visai nudžiūvusių neaptiko. Pastebėta tik pumpurų nesukrovusių, bet vis dar gyvybės ženklų turinčių jaunų sodinukų. Daugiausia tai jaunos liepos.
Nors tokie faktai džiugina, Lietuvos dendrologų sąjungos pirmininkas Arvydas Rutkauskas perspėjo, kad jauniems medžiams ypač pavojingos pasikartojančios sausros, todėl sodinukai gali žūti ne iš karto, o po dvejų metų.
Patyręs specialistas įsitikinęs, kad mieste per mažai investuojama į jaunų augalų laistymo sistemas. Taip pat per mažai domimasi įdomesniais želdiniais, kurie galėtų puošti Kauną.
– Kaip miesto augaliją paveikė ši permaininga vasara? Kokiems augalams karščiai, sausra ir lietūs gali pakenkti labiausiai? – „Laikinoji sostinė“ paklausė A.Rutkausko.
– Dažni lietūs augalijai kenkia nedaug, nes mieste yra nuotekų sistema, vanduo per ilgai aplink želdinius daugelyje vietų netyvuliuoja. Ši problema kyla nebent greta atnaujinamų daugiabučių.
Neretai baigus pastatų renovaciją gruntas aplink juos lieka prastas, augalai sodinami į nedideles duobes su juodžemiu.
Jei jos per mažos, drenažo aplink nėra, augalai gali vargti ir sunykti. Todėl atliekant daugiabučių atnaujinimo ir aplinkos sutvarkymo darbus apie būsimus augalus ir jų gerovę reikia galvoti iš anksto.
Kur kas labiau, ypač jauniems medžiams, kenkia sausra. Šią vasarą tokie augalai patyrė didžiulį stresą. Jauni medžiai dar nespėjo įsišaknyti, todėl juos sausros metu būtina prižiūrėti intensyviau nei suaugusius medžius. Dėl šios priežasties dalis medžių galėjo nesukrauti pumpurų, tačiau dar nenudžiūvo. Jiems ypač būtų pavojinga pakartotinė sausra – tada jie greičiausiai nudžiūtų.
Liepos vidurys yra dar pats metas tokius medžius bandyti gaivinti – laistyti, tręšti. Jei tai bus daroma rugpjūtį, naudos jau bus kur kas mažiau.
Žinau, kad savivaldybės samdomos įmonės, kurios prižiūri miesto želdinius, stengiasi laistyti augalus. Tačiau siūlyčiau kitą išeitį. Užsienyje miestuose prie jaunų medžių įrengiamos nesudėtingos laistymo sistemos – pritvirtinami specialūs maišai su vandeniu ir jis kasdien kapsi ant žemės. Vandens tokiose talpyklose užtenka savaitei.
Daugelis sakys, jog tai brangu, be to, tokias laistymo talpyklas gali suniokoti vandalai. Tačiau apskaičiavus, kiek kainuoja augalams laistyti skirtą vandenį po miestą vežioti sunkvežimiais, darbininkų darbas, sąnaudos nebus didesnės, nei įrengiant specialius vandens maišus. Tai būtų galima daryti bent jau centrinėse miesto gatvėse, kur vandalai siautėti vengia. Tokių talpyklų užtektų tik jauniems neseniai pasodintiems medžiams, kurie sutvirtėja per 2 metus.
Taip pat pastebiu, kad mieste sodinant naujus augalus per mažai dėmesio kreipiama į jų aplinką. Aplink medžius ir kitus augalus reikėtų dėti daugiau mulčio ir ilgai tirpstančių trąšų. Į tai reikia investuoti.
Kitaip mokėti teks už nudžiūvusius ir vėl perkamus naujus augalus.
– Kaune nuo seno vyrauja tradicija sodinti mažalapes liepas. Bet būtent tokių jaunų medžių šią vasarą nesužaliavo daugiausia. Kodėl, jūsų nuomone, kauniečiai taip garbina liepas, kokie kiti medžiai tiktų mieste?
– Kadaise Kaunas buvo vadinamas liepų miestu. Daugelyje vietų jos buvo sodinamos laikantis tradicijos. Šios tradicijos laikomasi ir toliau. Tačiau, mano nuomone, tai inertiška, specialistai nelinkę domėtis naujovėmis.
Mažalapės liepos nėra tinkamiausi augalai Kaunui. Nuo jų krinta lipčius, ir gatvės, suolai, automobiliai nuo jo darosi lipnūs. Taip pat jos jau vasaros viduryje ima gelsti, mesti lapus. Ši rūšis yra ir labai pažeidžiama įvairių ligų.
Dabar yra žinoma apie 60 rūšių liepų. Todėl jei jau norima sodinti būtent šiuos medžius, vertėtų rinktis gražesnes ir atsparesnes rūšis. Vis dėlto mieste neturėtų augti daugiau nei 30 procentų liepų. Jei liepas užpultų ligos, jos masiškai nudžiūtų, miestas atrodytų prastai, reikėtų šalinti daug medžių ir investuoti į naujus.
Man patiktų, jei mieste būtų daugiau sodinama norveginių ar koloninių pušų. Tokios auga vienoje judraus Pramonės prospekto atkarpoje.
Praktika parodė, kad jos atrodo gražiai ir yra ištvermingos, joms nekenkia nei intensyvus eismas, nei karščiai. Juodosios pušys, kurių laja yra apvali, auga lėtai, tiktų Vytauto prospekte. Įsivaizduoju, kaip gražiai jos atrodytų žiemą, kai išryškėja prospekto pastatų pilkuma.
Taip pat daugiau būtų galima sodinti ir amerikinių klevų, kurių lapai rudenį parausta, įvairių veislių šermukšnių, išskyrus paprastuosius.
Kaune vengiama sodinti dekoratyvinių vaismedžių, kurie gražiai žydi, turi gražius lapus. Yra medžių, kurių vaisiai būna maži lyg vyšnių uogos, rudenį nenubyra nuo šakų ir neteršia aplinkos, juos sulesa paukščiai.
Vokietijos, Danijos, Prancūzijos miestuose sodinama nemažai dekoratyvinių obelų, kriaušių, slyvų, gyventojai švenčia su šių augalų žydėjimu susijusias šventes.
Panašiai neseniai buvo pasielgta Kauno rajone, Garliavoje. Ten prie pagrindinių gatvių pasodinta dekoratyvinių slyvų. Jos žydi baltais žiedais, lapija yra rutulio formos, lapai primena laurų lapus. Medžiai atrodo labai gražiai.
– Kaune keičiasi ir gėlynai. Vienmetės gėlės keičiamos daugiamečiais augalais. O kaip jūs vertinate tokias permainas?
– Miesto želdiniais besirūpinantys specialistai galvoja apie lėšų taupymą. Daugiamečiai augalai – nedidelės pušys, kiti spygliuočiai, įvairūs krūmai – gyvuos ilgiau nei vienmetės gėlės ir ateityje gėlynų apželdinimas kainuos mažiau.
Vis dėlto įrengiant naujus gėlynus taip pat nemažai reikėtų investuoti į būsimą augalų gerovę, pavyzdžiui, kloti storesnius mulčio sluoksnius.
Taip pat pirmus kelerius metus prie daugiamečių augalų dar reikėtų sodinti vienmečių žydinčių gėlių. Pastebėjau, kad dabar įkurti nauji daugiamečių augalų gėlynai atrodo lyg subombarduoti, nes augalai dar nesuvešėjo, o likę tušti dideli plotai atrodo nepatraukliai.
Labai geras tinkamai parinktų augalų pavyzdys yra neseniai atnaujinto Veiverių prospekto dalyje. Greta jo tarp pėsčiųjų ir dviračių tako pasodinta mėlynai žydinčių šalavijų ir pūslenių, kurių lapai yra tamsiai raudoni, o žiedai balti. Toks derinys atrodo skoningai.
