Ant Nemuno kranto
Alytaus rajone, Margaravos kaime, ant Nemuno kranto esančią sodybą kauniečių pora įsigijo prieš septynerius metus. Ji buvo labai apleista, negyvenama apie 10 metų, bet Rita su savo vyru Dariumi įžvelgė aplinkui esančios gamtos grožį.
„Nusprendėme, kad iš šios sodybos turėtų išeiti kažkas gero, todėl nutarėme investuoti ir pabandyti. Pirmiausia išsikėlėme tikslą sutvarkyti aplinką ir suremontuoti gyvenamąjį namą. Sutvarkytą galvojome parduoti arba pasilikti sau kaip sodybą poilsiui. Kai pradėjome tvarkyti, dar labiau išryškėjo aplinkos grožis ir supratome, kad niekam mes jos neparduosime“, – pasakojo R.Dereškevičienė.
Dar prieš pirkdami sodybą sutuoktiniai galvojo, ar pirkti tik namą ir aplink esantį nedidelį plotą, ar visą sodybai priklausančią žemę, kurios čia buvo apie 3,5 ha.
Pastebėjo Lenkijoje
„Nusprendėme pirkti viską tiesiog todėl, kad kažkas kitas nupirkęs žemę nepadarytų ten ko nors negero ir nesugadintų tos vietos. Kai apsitvarkėme ir nusprendėme sodybą pasilikti sau, reikėjo nuspręsti, ką daryti su žeme, kad nestovėtų tuščia. Iš pat pradžių galvojome apie kokius nors vaiskrūmius, kad būtų galima apsodinti ilgesniam laikui. Tačiau žemė čia menkai derlinga, smėlėta ir tikrai ne kiekvienam augalui tinka.+
Taip jau sutapo, kad vienas mūsų draugas tuo metu buvo Lenkijoje, kur ir pamatė sausmedžius – ten jie tuo metu buvo jau gana populiarūs. Pasidomėjome jais daugiau, pamatėme, kad mūsų žemė jiems labai tinkama. Pats augalas vertingas, perspektyvus ir ilgaamžis tad nutarėme surizikuoti ir užsodinti žemę sausmedžiais“, – pasakojo mieste gimusi ir augusi moteris, netikėtai tapusi ūkininke.
Pirmuosius krūmelius jie pasodino prieš ketverius metus. Dvejus metus derlių skaičiavo kilogramais, pernai, krūmams ūgtelėjus, surinko apie toną. O šiemet jų užderėjo jau kur kas daugiau – turėtų būti apie penkias tonas. Ateityje derliaus turėtų būti dar daugiau, nes melsvauogių krūmai gyvuoja iki 25-30 metų ir gali užaugti maždaug iki žmogaus ūgio.
Dietologė: tai superuoga
Daugybę vitaminų turinčios sausmedžio uogos stiprina organizmą, uogose esantys antocianai gerina regėjimą, jos turi ir gana stiprų priešuždegiminį poveikį. Yra duomenų, kad melsvauogės padeda kovoti su liga ir žmonėms sergantiems vėžiu. Vitamino C kiekiu melsvauogės konkuruoja su juodaisiais serbentais. Tačiau jose gausu ir vitaminų P, B1, B2, B9, mineralinių medžiagų bei mikroelementų: geležies, magnio, natrio, kalio, jodo, mangano, vario.
Dietologė Daiva Markauskaitė sako, kad melsvauoges išties būtų galima pavadinti superuogomis dėl jų turimo vitaminų ir kitų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų kiekio bei įvairovės.
„Visi žinome, kad labai sveika valgyti mėlynes, o ne taip seniai išpopuliarėjusios šilauogės yra dar naudingesnės. Tačiau melsvauogės turi ko gero dar daugiau naudingųjų medžiagų nei mėlynės ir šilauogės kartu paėmus“, – sakė mitybos specialistė.
Vieni nieko nežino, kiti ieško patys
Melsvauogių auginimas Lietuvoje dar tik įsibėgėja, o ir iš užsienio atvežama nedaug, tad nemaža dalis lietuvių nieko ar beveik nieko nežino apie šias ypatingas uogas.
„Tenka aiškinti, kad tai ne mėlynės ir ne šilauogės, į kurias melsvauogės panašios tik iš pirmo žvilgsnio ir tik dėl spalvos. Jas tikrai nesunku atskirti dėl tik joms būdingos pailgos formos. Tiek prekiaudami turguje, tiek savo „Facebook“ puslapyje nuolat pasakojame žmonėms apie išskirtinę jų naudą“, – sakė pašnekovė, kurios melsvauogių ūkis yra ir vienas pirmųjų, ir vienas didžiausių Lietuvoje.
R.Dereškevičienės ūkyje užaugintomis Centriniame Kauno turguje prekiaujanti Aušra sako, kad melsvauogių pirkėjai sudaro dvi ryškias grupes.
„Vieni visai nežino kas tai, reikia pasakoti supažindinti. Šie pirkėjai perka iš smalsumo, bet paragavę būtinai sugrįžta dar. O kiti priešingai – labai daug žino apie jų naudingas savybes, labai ieško ir labai džiaugiasi radę nusipirkti, nes mūsų šalyje jų parduodama dar palyginti nedaug“, – patirtimi dalijosi šiomis uogomis prekiaujanti kaunietė.
Malonaus skonio
Sausmedis kilęs iš Tolimųjų Rytų, kur nuo seno yra žinomas kaip labai naudingas, gydymui naudojamas augalas. Anksčiau joms išpopuliarėti trukdė kartokas prieskonis, tačiau dabar ūkiuose auginamos veislės yra švelniai saldžiarūgštės ir malonaus aromato.
„Patys daug jų valgome ir jaučiame kaip jos gerina savijautą. Daug panašių atsiliepimų sulaukiame ir iš draugų bei klientų, vartojančių šias uogas.
Melsvauoges galima ne tik valgyti šviežias, bet ir virti uogienes, spausti sultis, naudoti kisieliui, džiovinti. Jos ypač tinka šaldymui, nes atšildytos nepraranda formos“, – patirtimi dalijosi R.Dereškevičienė.
