Tikriausiai ne vienas žinote, kad pagal klimato atšiaurumo zoną Lietuva priskiriama prie trijų klimato zonų iš 13. Tad pas mus puikiai augs visos raganės galinčios augti 4, 5 ar 6 zonose į kurias patenka Lietuvos teritorija. Žinoma, niekas neuždraus auginti augalų skirtų 7, 8, 9 ir kt. zonoms, tačiau atminkite, kad tikrai turėsite problemų atėjus žiemai. A. Balsevičius teigia, kad geriausiai Lietuvos žiemas ištvertų tos raganių veislės, kurios augti gali 3, 4 ar 5 zonose. Tokios raganės auga be jokių problemų, o ir žiemą jų net pridengti nereikia.
Dauguma raganių yra kalnų ir priekalnių augalai, tad geriausiai auga trąšiame, derlingame, kiek kalkingame dirvožemyje. Tik jokiais būdais dirvožemis neturi būti rūgštus. O nustatyti savo dirvožemio tipą, neatliekant dirvožemio tyrimų, galite pagal jame augančias piktžoles. Jeigu pas jūs auga asiūkliai, vijokliniai augalai, tikėtina, kad dirvožemis rūgštus, tad tokiame dirvožemyje pasodintas raganes reikėtų pamaitinti kalcio turinčiomis trąšomis. Puikiausiai tiks kalcio salietra. Tačiau jei pas jus klesti žliūgės, notrelės, veronikos – tuomet jūsų dirvožemis kalkingas ar neutralus. Tokioje dirvoje augančioms raganėms kalcio trąšų jau nereikėtų.
Raganė yra toks augalas, kuris nemėgsta persodinimo, tačiau jeigu nusipirkote raganę vazonėlyje – ja sodinti galite bet kada ir bet kokiu laiku, kaip ir bet kurį kitą augalą. O jeigu jūs raganę išsikasėte iš žemės ir ji yra plikomis šaknimis, tuomet geriausia ją sodinti arba rudenį, arba pavasarį. Arūnas sako, kad sodinti raganes reikėtų šviesioje, šiltoje ir nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Kadangi šių augalų šaknys labai ilgos, gali siekti iki 50-60 cm, rekomenduojama sodinti į panašaus dydžio duobes. Pasodintas raganes galite apmulčiuoti, taip bus palaikoma drėgmė ir apsaugosite dirvą nuo įkaitimo. Neišsigąskite, jei pirmais metais pasodinta raganė nerodys didelio džiaugsmo. Ekspertas sako, kad pasodintos pavasarį jos pradės augti tik antroje vasaros pusėje. Tuomet jas reikėtų, kokį liepos mėnesį, patręšti.
Pagrindinis raganių tręšimas turėtų būti atliekamas pavasarį. Tuomet augalai turėtų gauti azoto, fosforo ir kalio. Tam puikiai tiks visiems gerai žinomos azofoska, nitrofoska arba kitaip vadinamos kompleksinės NPK trąšos. Tačiau, jeigu raganes pasisodinote pavasarį – jų netręškite, palaukite kol jos prigis. Pavasarį pasodintas ir jau prigijusias raganes tręšti reikėtų liepos mėnesį.
Raganės labai nemėgsta užmirkimo. Beabejo, augalui visada patiks, jeigu jį palaistysite, tačiau nepersistenkite. Ekspertas sako, kad geriau raganes laistyti retai, bet gausiai, nei dažnai ir po truputį.
Tikriems raganių entuziastams, pašnekovas siūlo jas pasidauginti.
Dauginti raganes galite iš subrandintų raganės vaisiaus sėklų arba žaliaisiais auginiais. Jei raganes dauginsite sėklomis, jas sėkite rudenį, ne pavasarį, nes vėdrinių šeimos augalai, kuriems priklauso raganės, puikiausiai sudygsta pasėtos iš šviežių sėklų. Jeigu raganes dauginsite žaliais auginiais, rinkitės auginį iš lianos kero vidaus. Arūnas sako, kad geriau imti ploną, bet jau šiek tiek sumedėjusį auginį. Tuomet jį sekatoriaus pagalba nupjauti įstrižai, palikti vieną porą ar dvi poras pumpurų. Patrumpinti auginio lapus, kad mažiau išgarintų vandens. Paruoštą auginį kiškite į vazoną su durpe ir padėkite šiltnamyje, bet pavėsyje, kad nenudegintų saulė.
Kad greičiau toks auginys įsišaknydintų, galite uždengti agroplėvele, bet prieš tai padarykite skylučių, kad nesušustų. Kasdien pasižiūrėkite, pravėdinkite. Auginiui įsišaknydinus rudenį galite pasodinti jį į žemę.
Laidą „Skinsiu raudoną rožę“ žiūrėkite šeštadieniais 8.45 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
