R.Laurinavičienė yra patyrusi daugiamečių dekoratyvinių augalų augintoja, daug keliavusi po įvairių šalių sodus, bendravusi su garsiais užsienio sodų dizaineriais, tačiau kurianti čia, Lietuvoje. Artėjant aplinkos dizaino konferencijai „Garden Style“, kurios pagrindinė tema yra natūralistinis dizainas, sulaukiame vis daugiau norinčių sužinoti apie šį stilių plačiau.
Tad portalo lrytas.lt skaitytojų dėmesiui – 10 dažniausiai kylančių klausimų
– Ar natūralistinis želdynas – tai žydinčios pievos?, – paklausėme R.Laurinavičienės.
– Vienareikšmiško atsakymo šį klausimą nėra, bet šiaip tai nėra tas pats. Tai gali būti pasėtų augalų mišinys, panašus į žydinčią pievą, bet gali būti ir augalai, susodinti blokais, gali būti krūmų, medžių. Natūralistinis želdynas gali būti ir miškas, ir pelkė. Svarbu tai, kad toks želdynas turi būti kuriamas atsižvelgiant į turimas sąlygas, augalus parenkant būdingai aplinkai. Pavyzdžiui, jeigu turime pelkę, tai ir ieškosime tokių augalų, kurie natūraliai auga pelkėse. Jeigu pasodinsime rožę miške, tai tokia sodinimo schema kurį laiką gal ir veiks, bet nebus ilgaamžiška, todėl tai nebūtų tipiško natūralistinio apželdinimo pavyzdys.
– Ar tiesa, kad kuriant natūralistinį želdyną, nereikia gerinti žemių?
– Taip, tai yra teisybė. Kuriant natūralistinį želdyną, pirmiausia turime atsižvelgti į tai, kokia yra žemė ir pagal tai ieškoti, ką į ją pasodinti, kaip sukurti želdyną. Kai kuriems atrodo, kad yra sąlygų, kuriomis niekas neauga, tačiau augalų yra tūkstančiai ir tikrai įmanoma rasti augalų, kurie augs – ir ne tik augs, bet ir klestės. Jei sodindami atsižvelgsime į esamas sąlygas, auginti bus žymiai paprasčiau, galėsime džiaugtis turimu želdynu. Tada nereikės tarnauti augalams, kurie tiesiog nėra tinkami turimoms sąlygoms.
– Tad galima teigti, kad natūralistinio stiliaus želdynui kone nereikia priežiūros?
– Tikrai ne. Dažnai natūralistinis stilius pristatomas kaip stilius, kur nereikia nieko dirbti, kur augalai tarsi patys savimi pasirūpina, bet taip nėra.
Natūralistinis želdynas vis tiek yra dirbtinas, žmogaus rankomis sukurtas želdynas, tad tai reiškia, kad ir žmogaus darbo reikės. Jeigu augalai yra parinkti teisingai, pagal turimą dirvą, tai darbo bus pirmais, antrais metais – kol augalai dar jauni, reikės juos pasaugoti nuo piktžolių invazijos. Labai svarbu yra tai, kaip paruoštas dirvožemis. Jeigu jis paruoštas tinkamai ir atsakingai išvalytas nuo piktžolių, tuomet nuo kokių antrų ar trečių metų darbo bus gerokai mažiau.
– Natūralistinis želdynas neatrodys kaip šabakštynas?
– Tai labai priklauso nuo augalų parinkimo ir nuo būdo, kuriuo apsodintas turimas plotas. Pavyzdžiui, jeigu turime žydinčią pievą, tai be abejo, gali būti tam tikri momentai, kai ne viskas atrodys idealiai. Tam, kad želdynas atrodytų tvarkingiau, galima jį labiau įrėminti, naudojant gyvatvorę, bortus ar suoliukus. Bet kuris gėlynas, net tas, kuris atrodo visai laukinis, gali būti suvaldytas naudojant rėminimo elementus.
– Ar vienmečiai dekoratyviniai augalai dera natūralistiniame želdyne?
– Taip, jie gali būti auginami natūralistiniame želdyne. Tačiau vienmečiai augalai – tai nėra vien pelargonijos, petunijos ar kitos panašios gėlės, kaip įprasta manyti. Vienmetis augalas – tai bet kuris augalas, kuris Lietuvoje nežiemoja ir gražiai atrodo tik vieną sezoną. Natūralistinio stiliaus želdynuose dažnai naudojama patagoninė verbena, taip pat gali būti sodinami jurginai, balandūnė, kosmėjos, šalavijai ir kiti augalai. Pirmaisiais ir antraisiais metais, kai tarpai tarp daugiamečių augalų dar dideli, tikrai galime sodinti vienmečius ar dvimečius augalus tam, kad neužželtų piktžolės.
– Ar tujos tinka šiam želdinimo stiliui?
– Be reikalo pastaruoju metu tujos taip nuvertinamos. Tikrai yra puikių pavyzdžių, kur jos labai tinka ir derinamos kaip fonas natūralistiniam želdynui. Vienas žinomiausių tokių pavyzdžių – „Lurie“ sodas Čikagoje. Iš visų pusių sodą juosia gana aukštos tujų gyvatvorės, kurios atrodo lyg meno kūrinys. Tiesa, tam, kad tujos atrodytų gražiai, jas reikia nuolat ir rūpestingai karpyti.
– Sėjamas ar sodinamas natūralistinis želdynas?
– Galima kurti abiem būdais. Tam tikrai atvejais sėtinis želdynas yra netgi vertingesnis, naudingesnis ir geresnis sprendimas. Pavyzdžiui, sodyboje: norint sukurti natūralistinį želdyną, kuris susilietų su aplinka, tai būtų tarsi pagerinta pieva. Privalumas tokio sėtino želdyno – augalų tankis. Jis yra žymiai didesnis negu mes pajėgtume pasodinti fiziškai kiekvieną augalą iš vazono. Be abejo, tai pigesnis būdas negu sodinti augalus iš vazono.
– Ar natūralistinis želdynas visada yra sodinamas blokais?
– Tik išpopuliarėjus natūralistiniam stiliui, augalai buvo sodinami blokais. Tačiau šiuo metu jau retai taikomas toks sodinimo būdas. Nebent tai būtų specifinis, tikslingas blokų panaudojimas – kaip rėmas vadinamam sumaišytam gėlynui. Natūralistinis želdynas dažniau yra sodinamas maišant augalus tarpusavyje – taip, kaip tai yra įprasta matyti ir gamtoje.
– Greičiausiai toks želdinimo stilius tinkamas tik dideliems plotams?
– Tiesos tame yra. Ne veltui natūralistinis stilius vadinamas Naująja banga ar Olandiška banga, nes tam tikros augalų grupės sodinamos ritmingai atsikartojančios visame plote, norint išgauti bangavimo jausmą. Turint mažą plotą gėlynui, tokį bangavimą išgauti būtų sunku. Tačiau yra sprendimų ir mažiems plotams, tik reikia tinkamai parinkti augalus, žoles, kurie patys spinduliuoja tą natūralumo jausmą. Bet, žinoma, didesnis efektas bus didesniame plote.
– Ar įmanoma natūralistinį želdyną susikurti pačiam?
– Žinoma, yra nemažai literatūros, kursų, bendruomenių, kur žmonės dalinasi savo pavyzdžiais. Visai natūralu, kad pirminis variantas būtų sukurtas „copy-paste“ būdu, kai perkeliamos tam tikros kombinacijos. Bet tai yra puiki pradžia! Svarbu suprasti, kad želdyno kūrimas – tai procesas, kuris gali kisti. Žolinius augalus tikrai nesunku persodinti ar keisti vietomis, tad nereikėtų bijoti eksperimentų.
