R.Susnienė – prisiekusi gamtinės žemdirbystės puoselėtoja. Sodybą Trakų rajone, kurioje vasarodavo, architektė įsigijo prieš daugiau nei dvidešimt metų, o prieš dešimt visam laikui iš sostinės pabėgo. Pasistatė nedidelį namą, ant vartų pasikabino žalvarinę lentelę su užrašu „Ritos vėjai” ir viena nutarė šeimininkauti 49 arų sklype.
„Jau tas lauko gėlių gražumas, negaliu atsigėrėti, bet kartais ir jas tenka nupjauti, kitaip viskas užžels, tačiau paimu į rankas dalgį – ir gaila ramunių, dobiliukų”, – vedžiodama po savo valdas pasakojo R.Susnienė. Kartais ji sulaukdavo pastabų, kad sklypas atrodo netvarkingai, o šeimininkė apsileidusi, tačiau tokios replikos jai kaip nuo žąsies vanduo.
Ji nebevergavo kiemui, užtat visą laisvą laiką skirdavo daržui ir jaunam sodui. Žiemą kurdavo mišraus daržo planą.
Tiesa, šiuo metu daržininkystė jai mažiau rūpi, nes daug laiko užima anūkų priežiūra, taip pat mamai reikia padėti. Tačiau Ritos patarimai ir patirtis tikrai ir šiandien aktualūs daugeliui daržininkų, tad dalinamės tekstu, kuris buvo publikuotas prieš kelerius metus, kuomet vešėjome pas Ritą.
Mišrus daržas ir paklotės nauda
Kone visus žiemos vakarus Rita leido prie kompiuterio projektuodama sėją. Šiemet pirmą kartą augina mišrų daržą, o tai reiškia, kad jame nėra nė vienos lysvės, kurioje augtų vienodos daržovės. Kiekvienoje yra lapinių, ankštinių ir šakniavaisinių daržovių. Skirtingi augalai, pasak moters, vienas kitam padeda augti. Čia auga bulvės, burokėliai, cukinijos, moliūgai, lapinės daržovės, gelteklės, salierai, kaliaropės, agurkai, pomidorai, baklažanai, morkos, žirniai ir kopūstai. Nuo gegužės mėnesio Rita darže pluša nuo ryto iki vakaro.
„Ypač daug laiko atima mišri sėja, mat viską sėju etapais su kelių savaičių pertrauka, kad įvairių daržovių turėčiau visą vasarą, o ne vienu metu vieną derlių”, – darbus vardijo R.Susnienė.
Tačiau derliaus visiems metams užtenka jai, dukros šeimynai ir motinai. Jos darže žemė visiškai nejudinama, ji visą laiką yra uždengta žole, šienu ar lapais. Daržų nei ravėti, nei tręšti, nei laistyti nereikia.
Ta paklotė (mulčas) – tai maistas įvairioms bakterijoms, grybams, kurie ir ruošia tinkamą dirvą augalams. „Dabar daržus mulčiuoja daug kas, kad mažiau piktžolės augtų, kad sulaikytų drėgmę. Bet svarbiausia – biologinis paklotės aktyvumas. Kuo mažiau ją judini, tuo mažiau trikdai visų miokroorganizmų gyvenimą.
Juk miškas kuo puikiausiai auga be žmonių įsikišimo, tad ir darže reikia kuo mažiau pašalinių veiksmų, tik būtiniausių. Žinoma, visai be priežiūros irgi nieko gera neišeis, juk tai kultūriniai, o ne laukiniai augalai”, – gamtinės žemdirbystės principus paaiškino R.Susnienė. Paklotę ji nuolat stebi, patikrina, ar neperdžiūvusi, ar nesušutusi. Geriausias mulčo storis – apie 15 centimetrų, tad jį reikia vis papildyti. Jeigu norima užkloti ką tik smulkiai nupjauta žole, ją vertėtų kiek pradžiovinti. Tačiau ir padžiūvusią vejos žolę Rita vadina prasčiausiu pasirinkimu. Vaismedžius ir vaiskrūmius ji pataria mulčiuoti mediena – drožlėmis, puvėkais iš miško ir net rąstgaliais. Ant viršaus dar galima uždėti žolės, kad mediena neperdžiūtų.
Paklotui – darže ir sode – tinka visų medžių lapai. „Pagalvokite, iš kokio gylio savo šaknimis medis ištraukia naudingų mineralinių medžiagų, kurios patenka ir į lapus. Taigi geresnės trąšos už lapus nėra”, – tikino patyrusi daržininkė. O kam visas lysves lentomis įrėmino? „Nes užkniso šienu visą daržą kloti”, – paaiškino. Kai lysvės turi rėmus, tarp jų gali laisvai augti visi laukiniai augalai, jiems jokio mulčo nereikia. Į tarpulysvius Rita dar pasėjo dobilų ir mėtų, kad kuo įvairesni augalai augtų, kuo daugiau naudos žemei teiktų.
Ją R.Susnienė jau įvertino – darže atsirado rupūžių, todėl iškart nebeliko gausios sraigių ir šliužų armijos. Visi gyviai, pasak moters, turi savo paskirtį gamtoje, todėl bandymas ką nors išnaikinti (nupurkšti ar išravėti), visada baigiasi kokių nors kitų problemų atsiradimu. Viskas turi vykti natūraliai. Plastiko lenta palengvina darbą Lysvių plotis – 60 centimetrų – parinktas neatsitiktinai, mat daržoves architektė sėja naudodamasi pačios suprojektuota sėjimo lentele. Tai 60 centimetrų pločio ir tokio pat ilgio plastiko lakštas, kuriame lazeriu išpjautos 149 skylutės, tarp jų – 5 centimetrų tarpai.
Šią sėjimo lentelę moteris deda ant lysvės ir į skylutes (kas 5, 10, 15 ar 20 centimetrų) įberia po sėklą, tada užberia žemėmis. Vėliau daržovių nereikia retinti. Kitas jos išradimas – augalams sėti naudojamas medinis semtuvėlis, kurį įsigijo prekybos centro prieskonių skyriuje. Jį patobulinusi naudoja sėjai – patogu, nes nereikia sėklų liesti rankomis ir net smulkiausias galima pasėti po vieną, dvi. Popierinių pakelių Rita apskritai nemėgsta, todėl sukūrė ir įspūdingą sėklų saugyklą – medinėje dėžėje visos sėklos tvarkingai subertos į stiklines menzūrėles.
Beje, visas šias darbą darže palengvinančias priemones ji gali pagaminti ir parduoti kiekvienam norinčiajam. Sėjimo lentelės kaina – 60 litų. Pati užsiaugina sėklų Prieš kelerius metus susidomėjusi gamtine žemdirbyste šiemet R.Susnienė kai kurias daržoves jau pasėjo iš savo išaugintų sėklų. Jei augalas gerai augo, buvo atsparus, iš jo sėklų užaugę augalai bus dar geriau prisitaikę prie tos vietos sąlygų. Iš savo išaugintų ar iš kolegų gautų sėklų Rita augina salotas, pastarnokus, burokėlius, morkas, geltekles. Pamažu iš tokių sėklų tikisi užsiauginti visą daržą. Bet tam reikia laiko, juk kol sėkla užauga, praeina vieni metai, kol iš jos užauga derlius – antri.
„Dabar nebėra gerų kaimiškų daržovių sėklų – visos atvežtos iš Olandijos ar Lenkijos. Todėl kai kokioje nors apleistoje sodyboje aptinku pažįstamų daigų, išsikasu ir parsivežu namo. Taip šiemet mano darže atsirado smidrai. Anksčiau močiutės juos savo darželiuose dėl gražumo augino, nežinojo, kad tai valgomas augalas”, – pasakojo Rita. Dar ji valgo daugelio piktžolėmis vadinamas balandas. Salotų jomis negardina, bet radusi darže tuoj skina ir – į burną, sako, tai – vitaminų šaltinis. Po langais – prieskoniai Greičiausiai kiekviena šeimininkė pavydėtų ir R.Susnienės prieskonių darželio. Jis labai įvairus ir įkurdintas visai šalia namų, kone iš virtuvės ranka pasiekiamas. Kadangi prieskoniniams augalams patinka skirtinga žemė, jais irgi tinkamai pasirūpinta. Mėtoms ir mairūnams – riebesnė, raudonėliams – kalkėta žemė, čiobreliams – smėlis.
Čia pat auga ir gražgarstės, japoninės garstyčios, mūriniai šatreiniai, laiškiniai česnakai. Mairūnams vis dar trūksta šilumos, todėl šalia jų pridėta akmenų – per dieną įkaitę, jie pašildo ir augalus. Šalia prieskonių – senolė skarota eglė, kurios paūksmėje Rita kolekcionuoja laukines gėles – randa pievose patikusią, išsikasa ir pasisodina. Kuo daugiau žydinčių, kuo daugiau kvepiančių augalų, kurie vabzdžius vilioja, tuo geriau visiems aplinkiniams. „Turi praeiti mažiausiai penkeri metai, kad žmogaus atsakingai prižiūrimoje aplinkoje susireguliuotų pusiausvyra: jei kurių nors kenkėjų atsiranda per daug, atsiranda, kas juos suėda. Yra geras posakis: jei manote, kad jūsų darže yra ko nors per daug, vadinasi, ko nors yra per mažai.
Kenkėjų populiacija didėja tik dėl to, kad jie nebeturi savo natūralių priešų”, – pažymėjo R.Susnienė.
Patarimai daržininkams
Puikią dirvą daržovėms galima pasiruošti bet kuriame sklype tam neperkant juodžemio. Tereikia pavasarį išsirinkti plotą velėnos, ant jos uždėti kartoną (galima rasti prie prekybos centrų), o ant jo kloti visą vasarą pjaunamą žolę, augalinės kilmės atliekas, daržovių stiebus ir lapus, rudenį – medžių lapus. Kitais metais turėsite purią žemę, tinkama daržovėms auginti.
Jei pavasaris sausas, ant lysvių, kur pasėtos daržovės, 10 dienų uždėkite lengvas lentutes – jos sulaiko drėgmę, todėl sėklos išbrinksta ir išlenda.
Mulčiuoti daržoves tinka bet kuria nupjauta žole, tiesa, Rita nepataria dėti į lysvę iškart nupjautos. Geriau padžiūvusios, kad neatsirastų glitumo. Vaiskrūmiams ir vaismedžiams labiau tinka medienos mulčas. Jo fermentacija lėta, tad užtenka aplink augalus pripilti 15 cm žemės ir tręšimą galima pamiršti.
Kuo daugiau kvapų darže, tuo geriau, kenkėjai jų nemėgsta, todėl šalia bulvių sodinkite tabako krūmą, prie kopūstų – mėtas, nuo baltukų saugo juozažolės. Daržoves saugo diemedžiai, nasturtos, serenčiai.
