Pradėkite nuo projekto
Gražios vejos kelias visuomet prasideda nuo sklypo projektavimo. Projektuojant būtina nuspręsti, kokia bus vejos plotų funkcinė paskirtis, įvertinti greta esamų objektų padėtį, sklypo reljefą, dirvos sudėtį, struktūrą, šeimos narių pomėgius ir kitus dalykus. Taip pat svarbu numatyti, pro kur galės įvažiuoti automobilis, takus, laistymo būdus, apšvietimą.
Kiekviename sklype vejai reikia skirti ne mažiau kaip pusę ploto. Tik tada kiti augalai – medžiai, krūmai, gėlės – prižiūrėtos vejos fone atsiskleis visu grožiu. Viską įvertinus, reikia pasirinkti tinkamą vejinių žolių sėklų mišinį.
Kokią veją rinktis?
Vejiniai žolių sėklų mišiniai dažniausiai sudaryti iš 3–5 žolių rūšių sėklų. Sudedamųjų dalių skaičius mišinyje priklauso ir nuo augavietės. Kuo įvairesnis dirvožemis, tuo daugiau sudedamųjų dalių turintį mišinį reikėtų rinktis. Paprastai, be rūšių įvairovės, tokiuose mišiniuose naudojamos 7–9 veislės. Auginant vejinius mišinius dėl vejos dekoratyvumo nereikia nuogąstauti daugybę metų.
Pagal tipus ir funkcinę paskirtį vejiniai mišiniai skirstomi į dekoratyviuosius (parterių, paprastus ar universalius), sodų ir parkų, sportinius ir specialios paskirties.
Dekoratyviosios vejos įrengiamos priešais gyvenamųjų namų fasadą, reprezentacinėse miestų aikštėse ir skveruose. Šių mišinių sudėtyje esančios žolės formuoja tankią, dekoratyvią veją. Tokių mišinių priežiūra intensyvi, būtinas reguliarus pjovimas, tręšimas, laistymas. Dekoratyviosios vejos išsiskiria žolyno tankumu, vienodumu, aukščiu ir dekoratyvumu. Šių vejų žolynas turi būti saikingai mindomas, joms prižiūrėti reikia žinių ir skirti laiko.
Dekoratyviosios vejos pagal estetiškumą dar gali būti skirstomos į parterių, paprastas arba universalias, sodų, parkų arba pievines vejas.
Parterių vejos – pačios kokybiškiausios. Jų velėna tanki, lygi, sodriai žalios spalvos, beveik nemindoma. Šios vejos – gėlynų, želdinių fonas, jos įrengiamos priešais namų fasadą, gražiausiuose parkuose ir skveruose, aikštėse. Parterių vejoms skirti mišiniai gali būti naudojami stogams želdinti.
Parterių vejos žolynas ypač dekoratyvus, jį sudaro tik varpinės žolės. Ne varpinės žolės, arba dobilai, tokiuose mišiniuose prilygsta piktžolėms. Norint turėti gražią šio tipo veją, ją reikia kruopščiai ir intensyviai prižiūrėti, skirti tam daug dėmesio, žinių bei lėšų.
Norint įrengti tokią veją būtina visiškai sunaikinti prieš tai buvusią augaliją (geriausia tai daryti per du kartus naudojant glifosatinius herbicidus 300-350 ml/10 l vandens), net ir prieš tai buvusią veją ir 20–30 cm gylyje suformuoti derlingą dirvos sluoksnį. Tuomet idealiai išlyginti dirvos paviršių. Ją patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis (30 g/m2).
Sėjai naudoti tik kokybiškus mišinius, skirtus arba tinkamus parterių vejoms, sėjant naudoti sėjamąsias, sėklas išbarstyti kuo tolygiau. Toliau tokią veją reikia reguliariai pjauti ir tręšti, o pjovimų skaičius turi būti proporcingas tręšimų dažnumui.
Svarbu laistyti užsitęsus sausroms. 3–4 metų senumo veją paskutinį kartą nupjovus rudenį nupurkšti fungicidu („Previcur Energy“ 15 ml/10 l vandens), nes tai padės užkirsti kelią grybinėms ligoms pavasarį. Tinkamiausia vejoms silpnai rūgšti dirva (pH 5,5-6,5). Rūgščiuose dirvožemiuose plinta ligos. Jei dirvožemio rūgštingumas (pH) mažesnis nei 5, būtina naudoti kalkes ar kreidą (50–70 g/m2)
Dažniausios tokios vejos ligų priežastys: per daug azoto trąšų, kalio, geležies ir magnio trūkumas, suplūkta arba oksiduota dirva, šiltas ir drėgnas oras.
Paprastos arba universalios vejos dažniausiai įrengiamos kaimo sodybose, ne tokiose reprezentacinėse vietose, šalia vaikų žaidimų aikštelių ar sodo tarpueiliuose. Šių vejų dekoratyvumą lemia priežiūros intensyvumas, nors šioms vejoms nekeliami tokie dideli įrengimo ir priežiūros reikalavimai kaip parterių vejoms. Tinkamai naudojamos ir kruopščiai prižiūrimos šio tipo vejos savo dekoratyvumu nenusileidžia parterių vejoms.
Paprastoms vejoms skirtuose mišiniuose vyrauja mindymui atsparių žolių – pievinių miglių, raudonųjų eraičinų ir daugiamečių svidrių – mišiniai. Norint įrengti tokią veją būtina 20–30 cm gylyje suformuoti derlingą dirvos sluoksnį ir tinkamai parengti dirvos paviršių, kuris gali būti ne visiškai plokščias, svarbu, kad neliktų įdubų, tręšti mineralinėmis trąšomis (30 g/m2)., sėjant naudoti tik kokybiškus mišinius, skirtus arba tinkamus paprastoms vejoms.
Sėjant naudoti sėjamąsias arba sėti rankomis, reguliariai pjauti ir tręšti, naudoti kiek mažesnes trąšų normas (20 g/m2)., jei vejoje norite išsaugoti baltuosius dobilus. Šioms vejoms rekomenduojama naudoti trąšas, kurių sudėtyje mažiau azoto (pvz rudenines ar daržovines) arba lėtai tirpstančias trąšas, laistyti užsitęsus sausroms, 3–4 metų senumo veją nupjovus paskutinį kartą rudenį nupurkšti fungicidu („Previcur Energy“ 15 ml/10 l vandens), – tai padės užkirsti kelią grybinėms ligoms pavasarį.
Sodų ir parkų vejos įrengiamos kaimo sodybose (kur daugiau erdvės) arba parkuose, soduose. Šias vejas reikia mažiau prižiūrėti, retai šienauti, sėti dideliuose plotuose. Veja šienaujama 5–7 cm aukštyje, paprastai dėl didelių plotų tai daroma naudojant savaeiges šienapjoves, mažesni plotai šienaujami dalgiais. Nupjautą žolę rekomenduojama surinkti – pagerėja vejos vaizdas. Vejos dekoratyvumą lemia priežiūra, nors paprastai tokio tipo vejoms nekeliama didelių priežiūros reikalavimų.
Didesniems plotams reikėtų rinktis paprastesnius mišinius. Įrengiant sodų ir parkų vejas nedideliuose plotuose, kur galima laistyti, tręšti ir reguliariai šienauti, galima rinktis sėklų mišinius, tinkančius paprastoms ir parterių vejoms.
Prie sodo ir parko vejų priskiriamos ir žydinčios vejos, dar vadinamos „mauritaniškomis“.
Žydinčią veją sudaro žolių ir gėlių derinys – tai tarsi margaspalvės pievos imitacija. Tokios vejos tinka kaimo sodyboms, sodams apželdinti. Jų priežiūra minimali, paprastai jos šienaujamos du kartus per sezoną. Pirmą kartą šienaujama liepą, antrą – spalį.
Žydinčiose vejose gėlių sėklos sudaro 5–10 proc. mišinio sudėties. Be abejo, mišinį galima papildyti mėgstamų gėlių sėklomis arba į pasėtą veją sodinti gėlių daigus. Išardžius velėnos lopinėlius į jau susiformavusią velėną galima sodinti anksti pavasarį žydinčias svogūnines gėles – krokus, narcizus, tulpes.
Gėlių įvairovę ir rūšis žydinčiose vejose lemia vejos vieta. Jei žydinti veja bus įrengiama drėgnose vietose, tiks tokios gėlės kaip vilkdalgiai, neužmirštuolės, šilingės ir kiti drėgnas dirvas mėgstantys augalai. Jei dirva sausa ir smėlėta, žydinčioje vejoje turėtų vyrauti raktažolės, snieguolės, tulpės ir kt. Įrengdami žydinčias vejas prisiminkite, kad pagal savo pageidavimus galėsite keisti žydinčių gėlių įvairovę.
Sportinio tipo vejos įrengiamos sporto aikštelėse, aktyvaus poilsio vietose, automobilių stovėjimo vietose ir kituose nuolat mindomuose plotuose. Tokios vejos pakenčia mindymą, žolės gerai krūmijasi ir greitai atauga. Šių vejų velėna tanki, lygi, žolių spalva sodriai žalia. Dekoratyvumu sportinio tipo vejos nenusileidžia parterių vejoms. Mišinių sudėtyje – vien tik varpinės žolės. Ne varpinės žolės, arba dobilai, tokiuose mišiniuose prilygsta piktžolėmis. Šio tipo vejoms reikia daug dėmesio. Tai intensyviausiai prižiūrimos ir kruopščiai įrengtos vejos.
Norint įrengti tokią veją būtina visiškai sunaikinti prieš tai buvusią augaliją (geriausia tai daryti per du kartus naudojant glifosatinius herbicidus 300-350 ml/10 l vandens)“ net prieš tai buvusią veją, 20–30 cm gylyje suformuoti derlingą dirvos sluoksnį. Būtina idealiai išlyginti dirvos paviršių ir patręšti mineralinėmis trąšomis (30-50 g/m2). Sėjant naudoti tik kokybiškus mišinius, skirtus arba tinkamus sportinėms vejoms ir sėjamąsias, sėklas išbarstyti kuo tolygiau, reguliariai pjauti ir tręšti (15-20 g/m2), pjovimų skaičius proporcingas tręšimų dažnumui. Tokią veją taip pat svarbu laistyti užsitęsus sausroms. 3–4 metų senumo veją paskutinį kartą nupjovus rudenį nupurkšti fungicidu („Previcur Energy“ 15 ml/10 l vandens). Tai padės užkirsti kelią grybinėms ligoms pavasarį. Dažniausiai vejas pažeidžia fuzariozė, arba sniego pelėsis. Dėl ligos žolių lapai pasidengia baltos, pilkos ar rožinės spalvos mase. Anksti pavasarį vejoje matomi pilkšvai rudi žolių ploteliai. Veiksmingiausia priemonė – purkšti veją fungicidais.
Specialios paskirties vejos įrengiamos pakelėse, apsauginėse zonose, kalvotose vietose, šlaituose. Šios vejos beveik netręšiamos, jų dekoratyvumą lemia šienavimo dažnumas ir agrotechnikos reikalavimų paisymas įrengiant veją. Mišiniuose esančios žolių veislės ir rūšys pakenčia nepalankias augimo sąlygas, oro užterštumą, išskirtinai atsparios mitybinėms medžiagoms ir drėgmei.
Mišiniai skirti šlaitams ir pakelėms apželdinti, atsparūs druskų poveikiui, greitai sudygsta ir suformuoja tankią velėną.
Tik tinkamai įrengta ir prižiūrima veja išlieka dekoratyvi ilgą laiką. Kai naujai įrengta veja suformuoja žolyną, prasideda jos ilgalaikė priežiūra.
