Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovo Giedriaus Norkaus, Lietuvos žmonės itin aplaidžiai prižiūri krosnis, židinius ir dūmtraukius. „Prieš kelias savaites pasibaigęs šildymo sezonas parodė, kad suodžiai kaminuose – viena dažniausių priežasčių, sukeliančių gaisrus Lietuvos žmonių namuose. Svarbu žinoti, kad kamine degimo metu nuolat susidaro suodžiai, jie kaupiasi ant kamino sienelių, atsiranda klampi derva, kuri yra labai degi. Jei į kaminą patenka ugnis, ši derva užsidega ir tuomet gaisras – neišvengiamas. Būtina atkreipti dėmesį, kad žmonės patys rūpindamiesi kaminais ir židiniais – juos periodiškai valydami – gali išvengti didelių nelaimių ir iki kelių šimtų tūkstančių siekiančių nuostolių“, – kalbėjo G. Norkus.
Lietuvos nacionalinės židinių-dūmtraukių montuotojų asociacijos direktorės Vaidotos Jonaitės teigimu, židinys ir kaminas yra vientisa sistema, kuri turi būti saugi, sertifikuota ir tinkamai naudojama. „Dūmtraukiai, kaip ir kiti statybos įrenginiai, privalo būti sertifikuoti. Dūmtraukiai yra klasifikuojami pagal temperatūrą, atsparumą kondensatui, korozijai ir suodžių gaisrui. Tai pateikiama dūmtraukio dokumentuose, kurie yra privalomi. Jei žmonės įsigyja nesertifikuotą ir neaišku kur pagamintą dūmtraukį, jie rizikuoja savo ir artimųjų sveikata“, – tvirtino Lietuvos nacionalinės židinių-dūmtraukių montuotojų asociacijos direktorė.
Jos teigimu, žmonės dažnai pasirenka ir namuose montuoja iš netinkamų medžiagų pagamintus, nekokybiškus ir laboratorijose neišbandytus dūmtraukius. „Toks elgesys – didelė rizika žmonių sveikatai ir jų turtui. Būtina rinktis tik sertifikuotą, CE ženklu paženklintą dūmtraukį“, – patarė V. Jonaitė.
Dėl netvarkingų, nesandarių, nevalytų krosnių ar dūmtraukių Lietuvos gyventojų namuose gaisrai kyla dažniausiai. „Tokia statistika Lietuvoje yra dėl to, kad žmonės mūsų šalyje nesirūpina dūmtraukių priežiūra. Juos reikia valyti nešildymo sezono metu, o jam prasidėjus – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Nevalytuose dūmtraukiuose kaupiasi suodžiai, kurie ilgainiui užsidega. Dūmtraukis užsikemša, jei naudojamas netinkamas kuras: drėgnos malkos, kurioms degant susidaro daug suodžių, arba buitinės atliekos, kurioms degant susidaro „agresyvios“ medžiagos, ardančios dūmtraukį ir visą šildymo įrangą“, – kalbėjo specialistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad gaisrai namuose kyla ir tuomet, kai dūmtraukį sumontuoja neapmokytas specialistas, įrenginį statant nesilaikoma įstatymuose nurodytų saugių atstumų iki degių produktų, naudojamos netinkamos medžiagos. „Įsirengiant židinius ir kaminus, rekomenduoju pirmiausia įsitikinti montuotojų kvalifikacija ir visada prašyti pateikti jų kvalifikacijos dokumentus, kitaip galima skaudžiai nukentėti“, – patarė Lietuvos nacionalinės židinių-dūmtraukių montuotojų asociacijos direktorė.
3 svarbiausios dūmtraukių priežiūros taisyklės
Dūmtraukio valymas ir apžiūra turi būti dokumentuota. Dūmtraukius namuose montuojantys asmenys turėtų užtikrinti, kad namo savininkui būtų pateikta informacija apie dūmtraukio apžiūras ir valymą.
Rankinis valymas – efektyviausias. Įprastinis dūmtraukio valymas turėtų būti atliekamas naudojant šepetį, kuris plastikiniam dūmtraukiui neturėtų būti iš plieno, o metaliniam dūmtraukiui neturėtų būti iš juodojo plieno.
Periodiškai būtina atlikti dūmtraukio apžiūrą ir įvertinti jo techninę būklę. Rekomenduojama profilaktiškai juos valyti nešildymo sezono metu, o jam prasidėjus – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
