Įtariate, kad braškių derlius šiemet nedžiugins, – dar turite vieną šansą

„Žydėjimo metu, gegužę, kai žydi visi sodai, grožimės ir braškių žiedais, tačiau net neįtariame, kad po šalnų kai kurių žiedų geltoni viduriukai pajuoduoja arba pasidaro tamsiai rudi“, – sakė braškių augintojas iš Biržų rajono (Parovėjos sen.) Andrius Ragaišis.

Lietuvoje dažnai braškių pirmuosius žiedus ir net žiedpumpurius, anot A. Ragaišio, pažeidžia pavasarinės šalnos. Braškės gali ir nespėti pražysti, bet, jei pašals jų pumpurai, ir derliaus neišaugins. Braškių augintojas iš patirties sakė, kad, jei šalna trumpalaikė, užeinanti tik 2-3 valandoms prieš rytą, augalai atlaiko ir žemesnę temperatūrą, tačiau jei šalna prasideda iš vakaro ir tęsiasi iki ryto, tai žiedams rimtai gresia nušalimu.

Nukritus temperatūrai iki minus 1,5 , žūsta žiedų piestelės. Kuo stipresnė šalna, tuo daugiau pažeidžiama braškių žiedų: esant – 3 C, jų žūsta iki 9-23 proc., o kai temperatūra nukrenta iki – 4 C, gali žūti iki 50 proc. žiedų.

Beje, po šalnos išlieka dalis ir nepažeistų žiedų, tačiau iš jų užsimezga smulkios, deformuotos uogos.

A. Ragaišis atkreipia dėmesį, kad braškynuose dažniausiai nukenčia labai ankstyvų veislių braškės, auginamos lengvose sausose dirvose ir pietiniuose ar rytiniuose šlaituose bei lomose, kur kaupiasi šaltas oras. Mažai ar visai nenukenčia vidutinio vėlyvumo, vėlyvųjų ir labai vėlyvų veislių braškės, nes vėlyvesnės veislės, dažniausiai vėliau žydi ir nepatiria šalnų pavojaus.

Prieš šalnas būtina braškes apdengti daržo plėvele, storesne agrodanga arba net keliais jos sluoksniais. Geriausia daržo plėvelę užtiesti ant į žemę įsmeigtų lankų, o ne tiesiai ant pačių braškių. Agrodanga gali braškes apsaugoti net nukritus temperatūrai iki – 3 šalčio, tačiau pernai kai šalnos buvo dar stipresnės, tai net daržo plėvelė negalėjo išgelbėti braškių nuo nušalimo.

Yra dar vienas būdas braškes apsaugoti nuo šalnų, tai specialių produktų naudojimas prieš šalnas, padedantis augintojui išvengti didelių derliaus praradimų. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai vykdę tyrimus su biostimuliatoriumi „Frost Protect“ braškių apsaugai nuo šalnų, rekomenduoja 48 valandas prieš šalnas nupurkšti augalus.

Į „Frost Protect“ sudėtį įeina aktyvūs ingredientai, kurie turi susigerti į augalų paviršių ir tampa aktyvūs, kai pasiekia reikiamą audinį. Didžiausias nuo šalčio saugančių medžiagų kiekis augalų audiniuose išlieka apie 7-10 dienų. Vėliau reikia purškimą pakartoti. Augalų purškimas biostimuliatoriumi, padeda braškėms išvengti iki – 3 C šalnų visą savaitę.

Tad norintiems sulaukti kasmet gausaus uogų derliaus, braškių augintojas A. Ragaišis pataria prieš šalnas braškes nupurkšti biostimuliatoriumi „Frost Protect“ ir dar apdengti daržo plėvele, tuomet bus tikrai nebaisios net – 5 laipsnių šalnos, įprastai nušaldančios braškių žiedus ir žiepumpurius.

Pasak bitininko, ASU Biologijos, augalų apsaugos ir augalininkystės technologijų instituto docento Algirdo Amšiejaus, žydint braškėms šaltu ir lietingu oru, dauguma žiedų lieka neapdulkinti, nes tuo metu neskraido bitės. Šie naudingi vabzdžiai – tai braškių ir kitų sodo augalų apdulkintojai. Sodo augalai yra kryžmadulkiai, todėl žiedadulkes iš vienų veislių žiedų į kitų veislių žiedus turi pernešti bitės, kamanės, vapsvos ar kiti vabzdžiai. Jei braškyne nėra apdulkintojų, tuomet dera prastai, išauga netaisyklingos formos braškių uogos.

Ką daryti? Vienam hektarui braškyno rekomenduojama apie 1,5 bičių šeimos, nes braškių žiedai stambūs, palyginus su kitais augalais. Jei laukas ilgas, reikia išdėstyti avilius kas 250 m.

Be bičių žiedus padeda apdulkinti ir kamanės. Jos yra vienos iš pirmųjų vabzdžių, pasirodančių anksti pavasarį po žiemos. Šiuos naudingus vabzdžius būtina saugoti ir globoti.

Kamanės ir naminės bitės, apdulkindamos žydinčius braškių žiedus, papildo vienos kitas savo periodų aktyvumu. Šiltu oru saulėtomis dienomis kamanės esti aktyvesnės vakare, kiek mažiau aktyvios ryte (jau aktyvios, esant + 6 oC šilumos), o naminės bitės aktyviausios vidurdienio valandomis ir apskritai dieną. Vėsiu oru naminės bitės pradeda nebelankyti žiedų, o kamanės aktyvėja į vidurdienį. Tik retomis išimtimis kamanių ir naminių bičių aktyvumas sutampa.

Bitininkas A. Amšiejus priminė augintojams, kad, kai žydi braškės ir sode laikomos bitės, jokiu būdu nenaudokite cheminių apsaugos priemonių, nepurškite augalų, kad nepakenkti ir nesunaikinti bičių.

Pasak LAMMC SDI vyr. mokslo darbuotojos dr. Elenos Survilienės, ryšium su klimato kaita, atsiranda vis daugiau braškių kenkėjų, tripsų, blakių, kurių žala seniau buvo mažiau pastebima. Esant gegužės ir birželio karštiems ir sausiems orams, braškėms kenkia žemuoginė ir voratinklinė erkutės. Nuo kenkėjų dažniausiai nukenčia jautresnės braškių veislės.

Žiedgraužiai pagraužia žiedkočius. „Prieš braškių žydėjimą labai kenkia ir žiedgraužiai, kurią daromą žalą jau pastebime braškėms pražydus, – sakė E.Survilienė. – Braškėms kaip ir avietėms, gervuogėms, erškėtuogėms ir žemuogėms daug žalos padaro avietinis žiedgraužis (Anthonomus rubi), nes šie augalai giminingi, priklauso tai pačiai erškėtinių (Rosaceae) šeimai.

Suaugę vabalai – 2-3 mm ilgio, pilkšvai juodi, ilgu straubleliu, apaugę tankiais pilkšvais plaukeliais. Kiaušiniai labai smulkūs (0,05 mm), apvalūs, balti. Vabalai žiemoja dirvos paviršiuje po nukritusiais lapais ar augalų liekanomis. Gegužę, kai oro temperatūra sušyla iki 16 oC, iš žiemojimo vietų išlenda vabalai, kurie maitinasi lapais. Patelės pradeda dėti kiaušinius į žiedpumpurius. Po to jos pagraužia jų žiedkočius, todėl neišsivysto žiedai. Pažeisti žiedpumpuriai nulinksta ar nukrinta, neišsiskleidžia, paruduoja ir sudžiūsta. Iš pažeistų žiedpumpurių nebesiformuoja užuomazgos ir todėl sumažėja uogų derlius. Viena patelė gali sugadinti apie 100 žiedpumpurių. Šie kenkėjai labiau išplinta piktžolėtuose, senesniuose braškynuose.

Ką daryti? Purkšti insekticidais du kartus: 10-14 dienų, iki braškių žydėjimo ir prieš pat žydėjimą, kol vabalai maitinasi. Nedideliuose braškynuose galima išskinti ir sunaikinti pakąstus žiedpumpurius. Rudenį sugrėbti ir išnešti nukritusius lapus, piktžolių liekanas, supurenti tarpueilius, apmulčiuoti augalus. Braškių neauginti šalia avietyno, erškėtrožių gyvatvorės, nes nuo jų vabalai pereina ant braškių.

A. Ragaišis aiškino, kad pertręšti augalai, ypatingai azotinėmis trąšomis, išaugina per daug vešlią lapiją ir didžiulius kerus. Tokie augalai išaugina labai daug ūsų ir plečiasi į šalis, žydi labai negausiai ir prastai dera.

Ką daryti? Braškes geriausia tręšti kompleksinėmis trąšomis, pagal augimo tarpsnius, bet ne vien azotinėmis trąšomis.

Pasak ilgamečio braškių augintojo A. Ragaišio, dauguma mėgėjų braškes daugina patys, sodina savo braškynuose išaugintus daigus, kurie būna dažniausiai užsikrėtę kenkėjais ir ligomis. Pilnas internetas skelbimų, net prekybos centruose galima nusipirkti ūkininkų padaugintų veislių, tai nelegalus braškių veislių platinimas – kaip galima kalbėti apie kokybę. Tiesiog nerealu, saugomas braškių veisles daugina neturėdami licenzijų. Žinoma, iš augintojų sodinamąją medžiagą galima įsigyti pigiau nei iš oficialių daigus dauginančių firmų.

Ką daryti? A. Ragaišis iš patirties pataria, kad geriau už daigus mokėti brangiau, bet rinktis sertifikuotus, labai geros kokybės daigus iš patikimų ir žinomų platintojų. Braškės didžiausius derlius išaugina 2-3 metus, o paskui smulkėja uogos ir mažėja derlius. Pastoviai jas reikia atnaujinti, laikytis sėjomainos, auginti tarpinius augalus – dvejus metus žieminius rugius, trečiais metais pasėti serenčius ir užarti, o ketvirtais metais sodinti vėl braškes (serenčiai naikina nematodus), tuomet braškės tikrai atsidėkos.

A. Ragaišis kalbėjo, kad kas pernai nęįsiveisė naujo braškyno, o dabar negausiai žydinčios braškės nežada puikaus derliaus, dar galima įsigyti ir pasisodinti A+ aukščiausios kategorijos šaldytų (frigo) braškių daigų. Jei oro sąlygos bus palankios, jų derliaus galima sulaukti dar šią vasarą po 2-2,5 mėn.