„Dabar tas tikrasis pavasaris, kai žemė pakankamai sušilusi ir galima pradėti sodinimą. Per pastaruosius metus labai pasijuto, kad vis daugiau žmonių imasi auginti patys – nesvarbu, tai didelis sodas už miesto, vieno kvadratinio metro daržas po langais ar darželis ant palangės. Žinoma, pirmiausia, norima užsiauginti savomis rankomis, nes tuomet iš tiesų žinai, ką valgai, daržovės ir žalumynai yra be jokių priedų. Tačiau nemažiau svarbus ir antras daržininkystės tikslas – gera žmogaus savijauta. Moksliškai įrodyta, kad rankų sukišimas į žemę gerina žmogaus psichologinę sveikatą – po ilgos darbo dienos tai gali būti savotiška poilsio forma, emocinis nusiraminimas. Be to, daržoves auginantys žmonės, linkę ir daugiau jų valgyti – taigi, mityba tampa sveikesnė, o darbas darže – tai tik papildomas fizinis aktyvumas“, – daržininkystės privalumus vardija sodo ir daržo prekių tinklo „Žalia stotelė“ sėklų skyriaus ir produkto vadovė Liucija Kunigiškytė.
Ekspertės teigimu, niekada nebandžiusiems, daržininkystė gali atrodyti sudėtingas reikalas, bet iš tiesų viskas pakankamai paprasta, tereikia pradėti – sėklų pasirinkimas platus, o ir patarimų lengvai rasite. Visa tai procesą gerokai palengvina. „Tinkamas pasirinkimas ir truputis žinių – sėkmingos daržininkystės pagrindas. Aišku, reikia įdėti ir šiek tiek darbo – skirti savo darželiui priežiūros: palieti, pasėti“, – sako L. Kunigiškytė. Jos ir kolegų naudingus patarimus apie sodininkystę galima rasti virtualiame sodininko kalendoriuje.
Daržininkystės sezonui prasidėjus, L. Kunigiškytė dalijasi taisyklėmis, kurios pravers ir pradedantiesiems, ir taps puikiu priminimu jau patyrusiems daržininkams.
Susiplanuokite daržą. Pirmiausia išsirinkite daržo vietą. Daržo zona turi būti apsaugota nuo šiaurės vėjų, taip pat neužstota kitų sklypų ar medžių. Geriausią derlių užauginsite, jei sklypas bus lygus ar turės nedidelį nuolydį į pietus ar pietvakarius. Tuomet seka daržo tipo pasirinkimas ir sklypo planavimas. Pagal pasirinktą tipą apskaičiuokite, kiek reikės lysvių. Pietinėje pusėje reikėtų auginti šilumą mėgstančius augalus: pupeles, pomidorus, agurkus, moliūgus, kukurūzus. Šiaurinė pusė labiau tinkama ridikams, ropėms ar špinatams, salotoms. Lysves patariama formuoti nuo šiaurės link pietinės pusės arba nuo šiaurės rytų link pietvakarių. Taip augalai gaus daugiausia saulės šviesos ir šilumos. Jeigu planuojate statyti šiltnamį, jam reikėtų parinkti pačią saulėčiausią sklypo vietą. Šiltnamio galai turėtų būti orientuoti į pietus ir šiaurę, o šonus saulė turėtų apšviesti ryte ir vakare.
Išsiaiškinkite dirvos tipą – nustatykite, koks yra dirvos rūgštingumas, t. y. pH. Dauguma augalų mėgsta arba pakenčia tik tam tikras pH ribas, tad netinkama dirva gali tiesiogiai nulemti derlingumą. Namų sąlygomis išsiaiškinti, ar dirva yra rūgšti, galite paėmę saujelę žemių apipylę stipriai praskiesta druskos rūgštimi ar tiesiog actu. Jei apipiltos žemės pradės „virti“ ir ant jų atsiras smulkūs burbuliukai – dirvožemis normalaus rūgštingumo. Jei apipiltos žemės niekaip nereaguoja, dirva per rūgšti. Žinoma, patikimiausias būdas nustatyti dirvos pH – įsigyti tam skirtas lakmuso juosteles.
Išsiaiškinus dirvos tipą, galima spręsti, kur ką sėti. Sodo ir daržo augalams priimtiniausias pH 6–7, tuomet augalai gali pasisavinti daugiausia maisto medžiagų. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokią dirvą mėgsta konkretūs jūsų nusižiūrėti augalai. Pavyzdžiui, šilauogės, bruknės, spanguolės mėgsta rūgščią dirvą, joms tinkamiausios pH ribos – 3,5–5,5, šie augalai negali augti šarmingesniame dirvožemyje. Pagal poreikį, dirvos rūgštingumą galima keisti. Šarminti galima naudoti klintmilčius, degtas kalkes, dolomitmilčius, defekatus, kreidą, grūstus moliuskų kiautus, opokos miltus. Rūgštinimui galima naudoti natūralias durpes, įvairias rūgštinimo priemones: azoto ir fosforo rūgščių tirpalus, fiziologiškai rūgščias trąšas: amonio sulfatą, kalio sulfatą ar sierą.
Tinkamai pasirinkite sėklas ir jas laiku pasėkite. Svarbiausia, skaitykite, kas parašyta ant sėklų pakuotės. Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: augalo veislė – pasidomėkite apie ją, paklauskite kitų sodininkų ar parduotuvės konsultanto patarimo. Galima rinktis grynas veisles arba hibridą (jį atskirsite, jei prie veislės pavadinimo yra raidė H). Hibridų sėklos bus derlingesnės, atsparesnės ligoms, kenkėjams, derlius ilgiau išsilaikys nuskintas; hermetinė pakuotė reiškia, kad sėklos ilgiau išlaiko daigumą nei parduodamos įprastoje pakuotėje; beicuotos, dražuotos sėklos yra padengtos organinėmis bei mineralinėmis trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis; galima rinktis ir ekologiškas sėklas, išaugintas ekologiniuose sėklininkystės ūkiuose, nenaudojant sintetinių cheminių trąšų ir augalų apsaugos priemonių; dabar galima rinktis sėklas juostoje – jas patogu sėti, nereikia pikuoti, be to, lengva pasėti vienodais atstumais.
Išsirinkus sėklas, svarbiausia laikytis ant pakuotės nurodytų auginimo sąlygų. Kone svarbiausias žingsnis – nepamiršti sėklų pasėti laiku. Per anksti pasėtos arba pasodintos daržovės gali nukentėti nuo šalnų ir nepalankaus oro. Per vėlai pasėtos daržovės gali nesubręsti, jas labiau puola ligos ir kenkėjai. Be to, atsiminkite, kad sėklų negalima sėti per giliai – tai sulėtina sėklų dygimą arba jos iš viso nedygsta. O per sekliai pasėtos sėklos nulemia daigų stypimą, augalai auga silpni. Smulkias sėklas reikia įterpti į 1–2 cm gylį (ropių, morkų), vidutines (burokėlių, agurkų) – 2–3 cm, o stambias (žirnių, pupų ir pupelių) – 3–5 cm gylį.
Parinkite tinkamą vietą kiekvienai kultūrai. Daržovių derliaus gausumas priklausys ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitų auginsite. Pavyzdžiui, šalia agurkų puikiai augs pupos, pupelės, žirniai, kukurūzai, saulėgrąžos, salotos, svogūnai, česnakai, kopūstai, pankoliai, tačiau visai greta netiktų augti bulvėms, ridikams, ridikėliams. Tarp daržovių galite pasodinti ir derančių gėlių – taip natūraliai apsisaugosite nuo kenkėjų. Pavyzdžiui, serenčius galima sodinti visame daržo plote ir netgi įvairių augalų tarplysviuose. Jie nuo bulvių ir pomidorų atbaido nematodus, nuo žemuogių – žemuoginį straubliuką, taip pat svogūninę musę bei kopūstinį baltuką.
Laikykitės sėjomainos principų. Jei vis dar galvojate, kad daugelį metų iš eilės tas pačias daržoves galite sėti toje pačioje vietoje – klystate. Tam, kad sulauktumėte gausiausio derliaus, dirva nebūtų nualinta ir joje neatsirastų kenkėjų, labai svarbi sėjomaina. Sėjomaina – tai augalų grupavimas ir susijusių augalų auginimas, kasmet perkeliant juos į kitus žemės plotus griežtai nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, morkas į tą pačią vietą rekomenduojama sėti po 3–4 metų. Skirtingų augalų auginimas padeda išlaikyti tinkamą humuso ir kitų organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Sėjomaina taip pat yra veiksminga piktžolių mažinimo priemonė. Keisdami auginamas kultūras, tinkamai parinkdami priešsėlį, galima efektyviai sumažinti ir sunaikinti dirvos piktžolėtumą.
Sodinkite daigus ar augalus tinkamais atstumais. Būtinai atkreipkite dėmesį į informaciją apie augalų sodinimo atstumus. Šie atstumai pagrįsti daugiamete praktika ir moksliniais skaičiavimais. Kiekvienam augalui svarbi erdvė, kad jis galėtų užaugti toks, koks ir turi būti. Tarkime, jei per tankiai pasėsite morkas, jų šakniavaisiai blogai vystysis, bus ploni, šakoti, susipynę. Taip pat svarbu, kad augalas turėtų tam tikrą dirvos plotą, iš kurio jis galėtų tinkamai pasisavinti maisto medžiagas.
Laikykitės laistymo režimo. Daržovėms vegetacijos metu reikia drėgmės. Tai kone svarbiausias augimo ir derėjimo veiksnys. Įvairių daržovių drėgmės poreikis skirtingas, todėl pravartu žinoti, kokius daržo augalus, kaip reikia laistyti. Pavyzdžiui, ridikėliai mėgsta drėgną ir patręštą dirvą, jie intensyviai laistomi nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo. Jei trūksta drėgmės – ridikėliai būna kieti ir aštrūs.
Liejant dažnai ir ne po daug, vanduo neįsigeria, išgaruoja. Laistant per daug – augalų šaknys dūsta, išplaunamos trąšos. Jei norite, kad augalai turėtų papildomą drėgmės rezervą prie šaknų, rekomenduojama įmaišyti vandens drėgmę palaikančių granulių, kurios sugeria, kaupia bei aprūpina augalus drėgme pagal poreikį. Per sausrą augalus rekomenduojama laistyti kas 6–10 dienų. Intensyviai reikia pradėti laistyti tik tada, kai jų lapai uždengia dirvos paviršių, ir baigti likus 3–4 savaitėms iki derliaus nuėmimo. Augalus laistykite anksti ryte, kai patys augalai ir dirva vėsiausi. Vakare palaistytos daržovės ilgai būna drėgnos ir gali susirgti grybelinėmis ligomis.
Tik prigijusių daigų ar išdygusių daržovių nepatartina skubėti laistyti. Drėgname paviršiuje šaknys auga negiliai, augalai išlempa, jie nepasiima reikiamo kiekio maisto medžiagų iš gilesnių dirvos sluoksnių.
Prižiūrėkite dirvą ir augalus. Daržovės reaguoja į auginimo sąlygas, todėl laiku atlikus pasėlių priežiūros darbus galima kelis kartus padidinti jų derlingumą. Pagrindiniai pasėlių priežiūros darbai: dirvos purenimas, ravėjimas, mulčiavimas. Purenti dirvą reikia po lietaus ar laistymo. Purenant suardoma dėl laistymo atsiradusi dirvos pluta, kuri trukdo daržovėms dygti. Dar didesnę žalą derliui padaro piktžolės, nes jos auga greičiau negu daržovės. Laiku neišravėjus, negaudamos pakankamai šviesos, daržovės ištįsta, skursta, o išravėjus nuo stipresnio vėjo, kaitros gali visai žūti. Piktžolės paima iš dirvos daug drėgmės ir maisto medžiagų. Tad jei norite sumažinti piktžolių augimą, reikia augalus mulčiuoti – paviršių pridengti įvairiomis medžiagomis. Tam galite rinktis durpes, pjuvenas, pūdinius, plėvelę. Mulčias sulaiko dirvoje šilumą, drėgmę. Tokioje dirvoje greičiau skyla organinės medžiagos, todėl daržovės daugiau gauna maisto, neauga piktžolės, nesusidaro plutelė, mažiau išgaruoja drėgmė. Reikia nepamiršti ir mineralinio tręšimo. Tręškite augalus mineralinėmis ir organinėmis trąšomis kartu, taip gaunamas geriausias efektas.
Auksinė taisyklė – viską daryti laiku. Dažniausiai augalų priežiūra būna pavėluota, kai jau prasidėjo ženklus žaladarių poveikis ir augalų apsaugos metodų naudojimas, ypač cheminių, tampa itin problemiškas. Dar prieš sėjant sėklas ir patariama beicuoti, dražuoti ar pamirkyti specialiame tirpale. Taip pat svarbu, kad dirva sodinimui būtų paruošta dar rudenį, o augalai prieš žydėjimą ir iš karto po žydėjimo profilaktiškai apdorojami. Tik tai garantuos didelį derlių. Prognozuojant galimas oro sąlygas: sausrą ar šalnas, galima ir būtina trąšomis bei agrocheminėmis medžiagomis apsaugoti daržoves nuo nepalankių augimo veiksnių, aktyvuoti ir sustiprinti jų imunitetą ir savisaugos ypatybes.
Paskutinė, bet ne ką mažiau svarbi taisyklė – užaugintą derlių nuimkite laiku. Tiek perdirbti, tiek laikyti skirtą derlių patariama rinkti tik sausomis dienomis. Jei daržoves ar vaisius nuimsite lietingomis dienomis, jis ne tik greičiau supus, juose bus ir mažiau mineralinių medžiagų, ypač – kalio, taip pat bus žymiai mažiau biologiškai aktyvių medžiagų. Paprastai daržovių derlių patariama nuimti ryte. Skinti reikėtų beveik prinokusias, bet nepernokusias daržoves, ypač kai lieka dar ir nesunokusių daržovių. Peraugusios daržovės itin alina augalą bei savina medžiagas, kurios reikalingos likusioms daržovėms augti. Atminkite, kad kai kurių kultūrų vaisius galima skinti ir iki galo nesunokusius – po kurio laiko jie sunoks ir nuskinti. Taip galima elgtis su pomidorais, baklažanais, paprikomis. Šilumamėgių daržovių, pavyzdžiui, moliūgų, derlių būtina nuimti prieš šalnas, kitaip galite jį visą prarasti.
