„O kur galima įsigyti šių grožybių sėklų?“ – tokį šypseną sukėlusį klausimą netyčia nugirdau šįmet lankydamasi Kazimiero mugėje Kaune.
Iš žolynų surištas verbas siūlančios prekeivės to nuoširdžiai pasiteiravo jomis susižavėjusios viešnios iš Japonijos.
Moteris iš nuostabos išpūtė akis. O vėliau pradėjo garsiai kvatotis ir aiškinti, jog tai nykstantys mūsų auksarankių senolių rankų sukurti Verbų sekmadienio simboliai.
Fantazijos ir naujų idėjų nestokojantys kauniečiai tikino, jog verbos nebūtinai turi būti gaminamos pagal šimtamečius papročius.
Jungdami senolių tradicijas ir naujausias floristikos tendencijas jie pasiūlė sukurti kitokius paskutinio sekmadienio prieš Velykas simbolius.
Jie puikiai derėtų prie šiuolaikinio kauniečių interjero, taptų namų puošmena ir sukurtų dar šventiškesnę pavasarinę nuotaiką. Tokius galima nešti ir pašventinti.
Dailininkė Rasa Staskonytė, menininkė ir „Erudito“ licėjaus įkūrėja Laima Pačėsienė, floristai Antanas Mažonas ir Modestas Vasiliauskas, televizijos laidų vedėja bei gėlių studijos įkūrėja Kristina Rimienė Verbų sekmadieniui sukūrė originalias verbas, žavinčias floristiniais sprendimais, medžiagomis ir net dydžiu. Jų teigimu, susikurti namuose verbą galime visi.
Trispalvę sukūrė iš samanų
Menininkė L.Pačėsienė daugelį metų verbų įsigydavo iš pardavėjų įvairiose mugėse. Tačiau pastaruoju metu moteris pastebėjo, kad šios dekoracijos tampa nebe tokios patrauklios kaip anksčiau.
Likus kelioms dienoms iki Verbų sekmadienio kaunietė nutarė pati pagaminti verbą. Ją sukūrė iš samanų ir papuošė sprogstančiomis karklo šakelėmis.
Natūralias medžiagas vertinanti ir kūryboje naudoti mėgstanti menininkė jas rinkosi stabilizuotas. Ši moderni gyvos augalijos grožį sauganti technologija leidžia augalų grožį ir spalvą išlaikyti trejus metus.
„Švenčiame Lietuvos šimtmetį, todėl nutariau sukurti trispalvę verbą iš geltonos, žalios, raudonos spalvų stabilizuotų samanų. Sekmadienį ją nešimės į bažnyčią, kad verba būtų pašventinta.
Visus metus ji primins šaliai svarbią datą ir saugos namus“, – kalbėjo L.Pačėsienė.
Prireikė 100 gramų samanų
Verbą moteris kūrė ne vieną valandą, reikėjo pasistengti, kad samanos dailiai ir tvirtai sugultų ant jas laikančio verbos koto, kurį taip pat pagamino pati. Daugiau nei pusės metro aukščio verbai moteris panaudojo vos 100 gramų samanų. Jos kūrinys sveria maždaug 180 gramų.
Kaunietė įsitikinusi, jog verbą galima sukurti net iš namuose turimų medžiagų ar gamtoje rastų dalykų.
Svarbiausia, kad ją gaminant būtų pasitelkta fantazija, būtų pakili nuotaika, mintys suktųsi ir apie artėjančias Velykas.
„Kūrybos procesas ne tik suteikia daug džiaugsmo, bet ir įprasmina Velykų laukimą, žmogaus būtį“, – kalbėjo L.Pačėsienė.
Formą išlaikys net sudžiūvusi
Floristas A.Mažonas prieš kelerius metus pastebėjo, jog senovinės verbos vis mažiau dera prie jo ir daugelio jo bičiulių interjero.
„Šiuolaikiškai įrengtus namus daugeliui norisi puošti laikantis naujų floristikos tendencijų. Senovinės verbos laikomos atgyvena“, – sakė A.Mažonas.
Verbas šįmet vyras sukūrė iš augalų ir plunksnų. Vienas kone pusantro metro kūrinys papuošė jo namus.
„Verboms kurti panaudojau daugybę augalų – asiūklių, gvazdikų, kraspedijų, šeryčių, vienvyčių, aspidistrų.
Jų pagrindą pagaminau iš sedulų, papuošiau plunksnomis“, – verbų sudedamąsias dalis vardijo A.Mažonas.
Dekoracija yra merkiama, todėl dar kurį laiką išliks tokia, kokią sukūrė floristas. Net tuomet, kai pradės džiūti, išlaikys formą. Tik spalvos taps kiek blankesnės.
A.Mažonas tikino, jog pasigaminti verbą iš augalų nėra sunku. Tai galima daryti ir kartu su vaikais – taip skatintume jų kūrybiškumą ir perduotume tradicijas.
„Šįmet orai nėra tokie šilti, kad būtų daug žalumos. Todėl norint per Verbų sekmadienį turėti pačių pagamintą pavasariu dvelkiančią verbą reikia iš anksto pasirūpinti, kad sužaliuotų ar išsprogtų medžių šakelės“, – patarė floristas.
Namų apsauga iki pat Žolinės
Menininkei R.Staskonytei Verbų sekmadienis – išskirtinė diena.
Vaikystėje ji labai laukdavo šios šventės, kai su verbomis rankose visa šeima eidavo į bažnyčią, o iš jos grįžę tuoj vieni kitus išperdavo šventintomis verbomis. Dažniausiai verbas R.Staskonytės tėvai pirkdavo iš tautodailininkų. Užaugusi menininkė nutarė jas rišti pati.
Į bažnyčią rytoj kaunietė nešis verbą, kurią sukūrė iš kone per metus rinktų gėlių.
„Mano verba surišta iš levandų, rožių, narcizų, bijūnų žiedų. Panaudojau ir įvairius žolynus, net pernykštę Žolinės puokštę“, – pasakojo R.Staskonytė.
Moters verboje galima suskaičiuoti daugiau nei pusšimtį gėlių, kurias skrupulingai dėliodama ji rišo virvele. R.Staskonytės verba – maždaug 60 centimetrų aukščio.
Mintis sukurti verbą iš gėlių R.Staskonytei kilo lankantis Graikijoje, kai viename vienuolynų ji išvydo ikoną, pavadintą „Nevystanti gėlelė“, kurioje pavaizduota verbą laikanti Marija.
„Nors anksčiau verbas skubėdavome sudeginti, šitos paversti dūmais ir pelenais neskubėsiu. Ji iki Žolinės taps namų apsauga“, – sakė kūrėja.
Varžytuvėse pasiekė rekordą
Daugelio floristinių kūrinių rekordų autorius M.Vasiliauskas verbas kuria daugybę metų. Kaip ir dera rekordininkui, jo verbos išsiskiria dydžiu. Vyras įsitikinęs, kad tradicinių maždaug pusės metro aukščio verbų galima įsigyti iš tautodailininkų, o jo kūriniai – vienetiniai.
Maždaug prieš dešimtmetį Kaziuko mugėje vykusiose verbų gaminimo varžytuvėse jis sukūrė maždaug 8 metrų verbą, kuri nurungė vilniečių kūrėjų dirbinį.
Šįmet M.Vasiliauskas pagamino kelias maždaug dviejų metrų verbas. Joms panaudojo gamtoje randamas medžiagas – medžių šakas, kadagius, augalų pumpurus ir žiedus. Verbas dar labiau paįvairina amalai.
„Iš žaliuojančių ir žydinčių augalų sukurta verba simbolizuoja gyvybę, vaisingumą, grožį. Net ir džiūdamos jos išlieka mielos. Iš dirbtinių medžiagų pagamintos ar ryškiai nudažytos verbos man nepatinka, joms trūksta natūralumo“, – kalbėjo M.Vasiliauskas.
Net ir už save aukštesnes verbas kaunietis kasmet neša šventinti. Į bažnyčią jis paprastai nešasi ne tik paties sukurtą verbą, bet ir kadagio šakelę. M.Vasiliauskui nesvetima senovinė tradicija pasigirdus pirmai perkūnijai Verbų sekmadienį šventintą kadagio šakelę padeginti, kad namus apsaugotų nuo ugnies.
Tradiciją perduoda atžaloms
Televizijos laidos „Pasaulis pagal moteris“ vedėja ir floristikos dizainerė K.Rimienė tikino, jog nuo vaikystės Verbų sekmadienis jos šeimoje buvo laikomas įžengimu į didžiausios pavasario šventės – Velykų laukimą.
Tądien neapsieita be pagrindinių šios šventės simbolių – verbų ir kadagių šakelių, jų šventinimo ir visų namiškių susibūrimo draugėn grįžus iš bažnyčios.
Vėliau šias tradicijas K.Rimienė perkėlė į savo šeimą ir jas perduoda atžaloms.
„Daugybę metų, kol nesimokiau floristikos, verbas pirkdavau mugėse ar iš tautodailininkų. Tačiau daugelis jų man atrodė pernelyg ryškios ir margos.
Išmokusi augalų komponavimo paslapčių pati ėmiau gaminti verbas ir jomis puošti namus. Man patinka iš gyvų gėlių ir žalumynų sukurtos verbos. Jos skleidžia atgaivą“, – kalbėjo floristė.
Suteikia šilumos ir ramybės
Šią savaitę K.Rimienė keletą verbų sukūrė iš vėdrynų, narcizų, pagrindą šiam simboliui ji pagamino iš jaunų smidrų šakelių. Verbai sutvirtinti kūrėja naudojo floristikoje naudojamą vielą, dekoratyvinę juostelę.
Moters verba maždaug 1 metro aukščio. Ją sukūrė kiek ilgiau nei per valandą.
„Jeigu nepatinka tai, ką siūlo tautodailininkai, galima sukurti tai, kas patinka. Manau, kad kiekvienas gali pasigaminti sau verbą.
Nuosavų rankų kūrinys suteikia daug šilumos ir ramybės, nes jį gaminant sudedate savo gražias mintis bei energiją“, – kalbėjo K.Rimienė.
Senųjų kūrėjų gretos sparčiai nyksta
Genovaitė Milčienė
Tautodailininkė
„Išmokti rišti tradicinę verbą vis sudėtingiau. Jų gamintojų gretos Kaune, kaip ir beveik visoje Lietuvoje, sparčiai nyksta.
Verbas kadaise kūrę tautodailininkai paseno, daugelis iškeliavo anapilin. Likusieji skundžiasi, kad sudėtinga pririnkti ir išdžiovinti žolynų verboms rišti. Įprastai žolynai pradedami rinkti nuo birželio mėnesio ir baigiami įpusėjus rudeniui. Verbų rišėjos iš pievų, darželių ir pamiškių dažnai pririnkdavo iki keturiasdešimties skirtingų rūšių augalų.
Jaunų kūrėjų, besidominčių tradicinių verbų rišimu, atsiranda nedaug.
Mažėja ir verbų paklausa. Likus savaitei iki Velykų sekmadienio į bažnyčią žmonės Kaune paprastai nešasi šventinti ne verbas, o kadagių šakeles, papuoštas karklais ar blindėmis, sudžiovintomis gėlėmis.
Kaziuko ir kitose mugėse matomos ryškiaspalvės verbos kilusios iš Vilniaus krašto. Ne visos jos pagamintos lietuvių verbų rišėjų rankomis. Verbos atvežamos iš Lenkijos. Teko girdėti, kad jos užsakomos ir iš Kinijos.“
