Žemesnė energinė klasė – didesnės sąskaitos
Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis teigia, kad patikimiausias būsto vertinimo matas yra nepriklausomos trečiosios šalies įvertinimas, taip pat pastatui suteikta nacionalinė energinio efektyvumo klasė.
„Jei toks vertinimas egzistuoja, tai reiškia, kad konkreti organizacija, o ne vystytojas, yra prisiėmusi atsakomybę už įvertinimą. Vienai ar kitai pastato energinei klasei keliamus reikalavimus nustato valstybė“, – teigia A. Vaičiulis, pažymintis, kad egzistuoja nemenkas skirtumas tarp A ar A+ ir B energetinės klasės. „Pavyzdžiui, B energetinėje klasėje nėra visų dedamųjų, kurios užtikrintų šilumos taupymą“, – sako A. Vaičiulis.
Jam antrina ir statybos valdymo bendrovės „Keista“, prižiūrinčios Vilniaus Naujamiestyje kylančio daugiabučių namų komplekso „Birželio namai“ statybas, specialistas Marius Tamošiūnas. Anot jo, norint, kad žiemą namuose netrūktų šilumos, renkantis būstą negalima numoti ranka į energinio naudingumo klasę: „Kuo ji aukštesnė, tuo pastatas bus taupesnis“.
A energinės klasės pastatų atitvaroms yra taikomi griežtesni reikalavimai, todėl dėl mažo šilumos perdavimo koeficiento jos atiduoda į lauką daugiau nei 1,5 karto mažesnį šilumos kiekį, lyginant su B energinės klasės pastatais. Maža to, paskaičiuota, kad A energinio naudingumo klasės pastatai per metus suvartoja apie 2,5 karto mažiau energijos šildymui nei B klasės analogai.
Siūlo įvertinti langus ir duris
Bendrovės „Keista“ projektų inžinierė Goda Bikulčiūtė pažymi, kad itin svarbų vaidmenį, sulaikant šilumą bute, atlieka ir langai bei durys.
„Tiek langai, tiek sienos atskiria namo vidų nuo išorės, tad kuo jų šiluminis laidumas mažesnis, tuo daugiau šilumos jie sulaiko. Langų šiluminiam laidumui įtaką daro kamerų skaičius, jas užpildančios dujos, profiliams bei stiklams naudojamos medžiagos. Na, o sienų šiluminiam laidumui didžiausią įtaką daro šilumos izoliacija – jos tipas bei storis.
Sulaikant šilumą bute taip pat svarbus ir langų bei išorinių durų sandarumas. Jį nusako orinio laidžio klasė – kuo ji aukštesnė, tuo langas ar durys yra mažiau pralaidūs šilumai“, – patarimus, į ką atkreipti dėmesį renkantis būstą, dalija G. Bikulčiūtė.
Būtent blogos pastatų sienų šiluminės savybės ir nesandarūs konstrukcijų sujungimai yra esminiai trūkumai, dėl kurių seni daugiabučiai pagal taupumą smarkiai nusileidžia naujai statomiems būstams.
„Paprastai tariant, seni pastatai šilumą lengvai atiduoda laukui. Jų langai, durys, sienos, stogas pasižymi dideliu šiluminiu laidumu, langai nesandarūs, netinkamomis priemonėmis išspręstos konstrukcijų jungtys, dėl kurių atsiranda šalčio tiltai. Naujos statybos daugiabučiuose šios problemos sprendžiamos ir dėl to jie yra gerokai taupesni“, – sakė projektų inžinierė.
Šilumą saugo ir vėdinimo sistema
A ir, ypatingai, A+ energinės klasės butai pasižymi ypač dideliu sandarumu, todėl renkantis juos svarbu pasirūpinti ir tinkamu jų vėdinimu. Vienas tokių būdų – rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas.
„Jeigu labai sandariame bute nebus vėdinimo sistemos, ten gyvenantys žmonės nukentės ir dėl to, kad išvengti pelėsio bus tiesiog įmanoma. Rekuperacinės sistemos, dar vadinamos priverstiniu vėdinimu su šilumokaita, visų pirma ir yra priemonė pašalinti sunaudotą orą ir padedanti išvengti drėgmės kaupimosi. Be to, visada gausite šviežio oro ir susigrąžinsite šilumą“, – sako Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas A. Vaičiulis.
„Keista“ specialistai priduria, jog rekuperacinė sistema, šiuo metu įrenginėjama ir „Birželio namuose“, prisideda ir prie šiltesnio būsto. Skaičiuojama, kad šis vedinimo sistemos tipas padeda išsaugoti net iki 90 proc. šilumos, prarandamos per įprastą vėdinimo sistemą.
Šiltos grindys padeda ne tik sutaupyti
Galiausiai dar vienas būdas, leidžiantis džiaugtis ne tik mažesnėmis sąskaitomis už šildymą, bet ir malonia šiluma bute bei didesne erdve, yra grindinis šildymas.
„Tokiu atveju šilumnešio, tiekiamo į grindinio šildymo sistemą, temperatūra yra žemesnė nei tiekiamo į radiatorinio šildymo sistemą. Dėl šios priežasties prarandama mažiau šilumos bei sutaupomi kaštai šildymui. Taip pat esant grindiniam šildymui pačios patalpos šyla tolygiau, kadangi šildomas visas grindų plotas. Todėl vaikštant bute basomis grindų paviršius bus maloniai šiltas.
Grindinio šildymo sistema sudaro „šiltų kojų, vėsios galvos“ aplinką, kurioje šiluma koncentruojama gyvenamajame būsto lygyje, o ne eikvojama lubų zonos šildymui, kaip kad yra su radiatoriais“, – teigia M. Tamošiūnas, pridurdamas, kad tokia šildymo sistema šiuo metu įrenginėjama ir A klasės daugiabučių namų komplekse „Birželio namai“. Be to, nelikus radiatorių ant sienų, bute baldus išdėstyti galima daug lanksčiau. Taip pat tokios grindys labai greitai išdžiūsta ir visuomet yra tokios temperatūros, kad nei dulkių erkės, nei pelėsis neturi sąlygų veistis.
