Važiuodami K.Baršausko gatvės žiedu pakelkite akis ir pamatykite nuostabius raudonus statinius. To kauniečių prašo organizacijos „Kauno tvirtovės parkas“ nariai.
Įsiklausyti į šį prašymą tikrai verta. Tarp Pramonės prospekto ir K.Baršausko gatvių įsiterpę raudonų plytų VI forto statiniai po intensyvių darbų švyti iš tolo.
Šiame forte ne tik pašalinti nereikalingi želdiniai. Atliktas ir dar vienas ypač svarbus darbas, dėl kurio fortas po 100 metų nebeskendės vandenyje. Pavasarį čia įsikurs Karo technikos muziejus.
Vis daugiau veiklos vyksta ir kituose Kauno fortuose.
Išvadavo iš šabakštynų
Prieš kurį laiką įsteigtos viešosios įstaigos „Kauno tvirtovės parkas“ nariai nesnaudžia. Šiais metais vyksta intensyvūs miesto fortų tvarkymo darbai.
Ypač daug nuveikta VI forte. Jo teritorija – 9 hektarai. Visą vasarą, o ir dabar, forto teritorijoje darbuojasi šio forto įgula, vadovaujama aktyvaus kauniečio Aurimo Petrausko.
Į talkas kviečiami talkininkai ir samdyti darbininkai tvarko teritorijoje esančius želdinius. Ilgus metus neprižiūrimas fortas buvo apžėlęs. Medžiai ir krūmai styrojo ne tik kiemuose, bet ir ant forto statinių.
Dabar teritorijoje nereikalingų želdinių beveik neliko, todėl iš tolo švyti raudonų plytų kareivinės ir sandėliai.
Įdomios kelionės po fortą įspūdžius sustiprina saviti garsai. Greta šios vietos policijos pareigūnai turi šaudyklą, iš kurios ir pokši prie kareivinių aplinkos puikiai derantys šūviai.
Atrado senos freskos dalį
„Kauno tvirtovės parko“ direktoriaus pavaduotojas Ovidijus Jurkša vedžiodamas po VI fortą pasakojo, kad jis, palyginti su kitais tvirtovės įtvirtinimais, išsilaikęs bene geriausiai.
Čia ne vienus metus vyko dažasvydžio varžybos. Liepos mėnesį žaidimus rengę verslininkai iš forto pasitraukė. Jame įsikūrė VI forto įgula.
Įgula buriasi vienoje kareivinių dalyje. Visų kareivinių ir forto teritorijoje esančių sandėlių metalinės durys bei grotos suremontuotos, nušveistos ir perdažytos juoda spalva, todėl atrodo tvarkingai. Pašaliečiai į fortą patekti nebegali.
Forto kareivinių viduje gana šilta, nes įgula įsirengė krosnelę. Šilumos reikia ir tam, kad būtų išsaugota kareivinėse aptikta freskos dalis. Joje matyti, kad caro laikais kažkas ant kareivinių sienos nutapė cerkvę su kupolais.
Pavyko atkurti drenažą
Visi pavojingi penkiakampio forto šuliniai uždengti medinėmis plokštėmis. Jau gaminamos metalinės grotos šioms dangoms uždengti.
Įvairios paskirties statiniuose taip pat sausa.
„VI forte yra išlikusi visa drenažo sistema. Drenažo kanalai buvo V formos ir išgrįsti akmenimis.
Šiuos kanalus, kurie sudaro 600 metrų, ir šulinius pavyko išvalyti, todėl daugiau kaip po 100 metų fortas nebebus apsemtas. Tai – labai svarbus dalykas, nes nuo drėgmės fortai nyksta“, – pasakojo O.Jurkša.
Tvirtovės žinovas tikisi, kad ateityje pavyks nusausinti ir kitus fortus.
Išliko akmeninis kelias
Išvalyta ne tik VI forto viduje esanti teritorija.
Greta jo driekiasi gražios prižiūrimos pievos. Į fortą veda akmenimis grįstas pagrindinis įvažiavimas.
„Kelią aptikome valydami teritoriją. Kruopščiai šepečiais nuo jo nukrapštėme žemes. Atsivėrė dar caro laikus menantis akmenų grindinys. Tebėra ir greta įrengti autentiški betoniniai kelkraščio stulpeliai“, – pasakojo O.Jurkša.
Lomoje prie įėjimo į fortą dabar susiformavo natūralus lauko amfiteatras, kuriame per renginius tereikia pastatyti kėdes, o prie įėjimo į fortą – sceną.
Panaudojo žirgo kaukolę
Amfiteatras buvo išbandytas šią vasarą. Čia pirmą kartą vyko Pažaislio muzikos festivalio koncertas.
Keliems šimtams kauniečių pasirodė grupė „Merope“ ir kanklininkė bei dainininkė Indrė Jurgelevičiūtė.
VI fortas, kaip kiekvienas padorus senas statinys, turi ir savo vaiduoklį. Forto įgulos nariai, tvarkydami aplinką, atrado įspūdingą žirgo kaukolę. Panaudojant ją buvo pagaminta žmogaus figūra su žirgo kaukole – tai simbolinis forto vaiduoklis.
Šį nebylų forto istorijos saugotoją lapkričio pradžioje jau pamatė kauniečiai. Vienoje forto patalpoje, minint Heloviną, vyko filmo „Skrodimas“ peržiūra.
Šiais metais daugiau renginių forte neplanuojama rengti. Ruošiamasi dideliems pavasarį vyksiantiems darbams.
Ruošiasi priimti eksponatus
Kaune jau ne vienus metus buvo brandinama idėja įkurti Karo technikos muziejų. Tai būtų Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys. Pagaliau tai įvyks. VI forte pavasarį bus įsteigtas muziejus.
O.Jurkša atskleidė, kad iki to laiko visoje forto teritorijoje dar reikia nukasti viršutinį per daugybę metų susikaupusį ir suvežtą žemių sluoksnį.
Po juo vietomis dar yra išlikęs akmenų grindinys. Nemaža jo dalis turėtų būti prie kareivinių, forto centre. Tada bus grindžiamos įvažos į fortą ir ruošiami pamatai būsimiems eksponatams.
Eksponatai savo vietas užims forto kiemuose ir ant pylimų po atviru dangumi. Kareivinėse ir toliau šeimininkaus VI forto įgula. Savo patalpas čia turės ir Kauno tvirtovės parko darbuotojai.
Koncertuos III forte
Pasak O.Jurkšos, sparčiai tvarkomi ir kiti miesto fortai.
Vis labiau kauniečiai atranda ir III fortą, esantį pakaunėje, Seniavoje. Jo teritorija taip pat labai aptvarkyta. Čia aktyviai veikia forto įgula ir buriasi vietos bendruomenė.
Šiame forte taip pat atkurtos 200 metrų ilgio drenažo sistemos.
Gruodžio 9 dieną bus proga pamatyti, kas III forte nuveikta. Čia koncertuos ansamblis „Ainiai“.
O.Jurkša pasakojo, kad forte buvo rastos metalinės krosnelės, prie kurių šildėsi caro laikų kareiviai.
„Krosnelės atkurtos ir gaminamos. Jomis, kaip ir XIX a. pabaigoje forte gyvenę kariai, galės šildytis koncerto klausytojai“, – sakė O.Jurkša.
Legendinio tanko nebus – eksponuos kitą
Saulius Rimas
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Šiais metais Kauno miesto ir rajono savivaldybės Kauno tvirtovės fortų tvarkybos darbams yra skyrusios 265 tūkstančius eurų. 191 tūkstantį skyrė miesto, 74 – rajono savivaldybė.
Pinigai daugiausia naudojami III, IV ir VI fortams tvarkyti.
Ypač dideli pokyčiai laukia VI forto. Ten planuojama įkurti Karo technikos muziejų. Netrukus VI forte bus pradėta įrenginėti elektra, kitos komunikacijos. Taip pat bus pradėtos ruošti aikštelės būsimiems eksponatams.
2018 metų pavasarį į VI fortą bus atgabenta istorinė karinė technika. Dabar ši technika, kuri priklauso Vytauto Didžiojo karo muziejui, yra Vilniuje, Olandų gatvėje.
Kaune bus eksponuojama apie 150 muziejaus eksponatų. Tai istorinės ryšio priemonės, įvairūs automobiliai, šarvuočiai, net karinė vandens technika.
Legendinio tanko, kuris sovietmečiu stovėjo prie VI forto, nebus, tačiau bus eksponuojamas kitas tankas.
Savivaldybė ieško muziejaus finansavimo šaltinių. Pinigų siekiame gauti iš Europos Sąjungos fondų.“
