Pradėkime nuo to, kad audiniai, iš kurių siuvama patalynė, skiriasi savo tankiu.
Audinių tankumą galima nusakyti gijų viename centimetre skaičiumi. Viename centimetre japoniško šilko yra 130–280 gijų. Tai – aukštas tankumo lygis. Viename centimetre perkelio, kinų šilko, satino yra 65-80 gijų (aukštesnis nei vidutinis tankumas). Centimetre turkiško šilko ir dirbtiniuose audiniuose – 50-65 gijos (vidutinis tankumas). Centimetre medvilnės ir lino, bambuko ir medvilnės – 35-40 (žemiau vidutinio tankumo). Centimetre batisto – 20-30 gijų (mažas tankumas).
O dabar rinkitės, kas jums mieliau – šilkas, drobė, o gal bambukas?
Satinas – tai tankus audinys iš medvilnės ar lino. Jos blogoji pusė grublėta, o geroji – glotni. Satinas sugeria drėgmę. Tai – teigiama savybė patalynei, nes ji sugers prakaitą, jei žmogui karšta. Audinys turi savybę vėsinti, todėl jis labiau tinka naudoti vasarą. Jis gan gerai dėvisi: po daugybės skalbimų nepraranda spalvos, jį sunku sulamdyti. Galų gale, jis – ekologiškas ir nesukelia alergijos.
Satino trūkumas tai, kad jo audinio lygumas ne visiems patinka.
Perkelį audžia iš lino, medvilnės ir medvilnės bei poliesterio mišinio. Tai – lengvas, o tuo pačiu ir tvirtas bei gerai dėvimas audinys. Perkelio patalynė išveria daugybę skalbimų. Tačiau vėlgi, kaip ir su satinu, jo medžiagos lygumas ne visiems patinka.
Turkiškas šilkas menkiau atsparus nei japoniškasis, tačiau turi ne vieną teigiamą savybę. Glotnus šilkas karštomis naktimis vėsina. Jį gamina iš natūralių žaliavų, todėl šilkinė patalynė nesukelia alergijos. Šilkas nesilamdo ir yra malonus liesti. Šilkinė patalynė tarnaus ilgai ir tiks solidžiai dovanai.
Viskozė – dirbtinis audinys iš celiuliozės. Įdomu tai, kad viskozė pagal kokybę panaši į daugelį skirtingų natūralių medžiagų: medvilnę, liną, šilką ir netgi vilną. Viskozinė patalynė lengva, minkšta. Ji dukart geriau nei medvilnė sugeria drėgmę, yra pralaidi orui ir nesielektrina.
Mikrofibra – dirbtinis audinys, kurio sudėtis – 100 proc. poliesterio. Minkšta ir odai maloni medžiaga praktiškai neblunka ir gerai skelbiama. Kadangi gerai dėvima, mikrofibra tarnauja ilgai.
Batistas – ekologiškas audinys iš lino ar medvilnės. Jo gijų tankis – pats mažiausias. Dėl to audinys lengvas, pusiau permatomas, šilkinis. Batistas gerai sugeria drėgmę, nesukelia alergijos. Tačiau dėl to, kad medžiaga jautri, jos priežiūra nėra itin paprasta.
Bambukinis audinys minkštas, natūraliai blizga, pagal savybes panašus į kašmyrą. Jis turi ilgai išsilaikančių antibakterinių savybių. Nors bambukinė patalynė minkšta, tačiau tvirta. Jos trūkumas, kaip ir batisto – jam reikia ypatingos priežiūros.
Drobė dažniausiai naudojama siuvant patalynę. Medvilniniam audiniui prižiūrėti nereikia ypatingų žinių, jis praktiškas ir ilgaamžis. Be viso to, drobė nesilamdo, atlaiko daug skalbimų ir ilgai laiko spalvą. Medžiaga ekologiška, gerai sugeria drėgmę.
Linas – natūrali medžiaga, kurią sudaro vidutiniu tankumu suaustos gijos. Jis tvirtas, o dėl savo struktūros odą netgi lengvai masažuoja. Linas gerai saugo kūno temperatūrą, greitai sugeria drėgmę, kurią taip pat greitai išgarina. Lininė patalynė – baktericidinė, o ją kelis kartus išskalbus tampa minkšta.
Kartūnas – retai suausta medvilninė medžiaga. Ji populiari dėl nedidelės kainos. Tačiau jos savybės nėra prastos: tvirtas, lengvas ir glotnus.
Flanelė – šiltas natūralus audinys iš 100 proc. medvilnės. Kokybišką flanelę malonu liesti, ji turi nedidelius pūkelius. Flanelė atlaiko daugybę skalbimų, nuo kurių tik darosi minkštesnė. Šį audinį lengva prižiūrėti, jis ilgaamžis. Tačiau šiltuoju metų laiku miegoti flanelinėje patalynėje per karšta.
Kaip prižiūrėti patalynę?
Miegodamas žmogus netenka nuo dviejų iki keturių stiklinių skysčių. Jis visas susigeria į audinius lovoje. Todėl svarbu lovos vos iš jos išlipus ne kloti, o palaukti mažiausiai valandą. Taip patalynė išsivėdins ir išdžius.
Tą reikia daryti, kad neįsimestų grybelis ir bakterijos.
Paklojus lovą, prieš einant miegoti, patariama kambarį išvėdinti. Grynas oras atgaivins patalynę ir neleis ant jos krauptis bakterijoms ir mikrobams.
Kaip dažnai keisti patalynę?
Tą būtina daryti kartą per savaitę. Nors į lovą gulamės švarūs, patalynė susitepa ne menkiau nei mūsų rūbai. Tiesiog ši tarša nematoma plika akimi. Tai ir negyvos odos dalelės, ir iškritę plaukai, ir prakaitas, ir riebalai.
Visa tai – maistas mikroskopiniams organizmams: grybeliui, erkutėms, bakterijoms. Netgi gripo virusas gali užsilikti persirgusiojo patalynėje.
Patalynę vaikams reikėtų keisti ne rečiau nei sykį per savaitę, o geriau netgi du. Vaikų organizmas imlesnis kvėpavimo ligoms, alergenų poveikiui.
Kaip teisingai skalbti?
Prieš mesdami patalynę į skalbimo mašiną, perskaitykite, kokią jos priežiūrą nurodo gamintojas.
O štai taisyklės, kurios tinka visiems audiniams:
atskirkite baltus audinius nuo spalvotų, išrūšiuokite juos pagal audinių tipą;
atsargiai naudokite baliklį, nes jis gali pakenkti audiniui;
vaikų patalynę skalbkite specialiomis priemonėmis;
patalynę išverskite į blogąją pusę;
skalbimo mašinos būgną skalbiniais užpildykite iki pusės. Taip patalynę geriau praskalaus ir išgręš.
O toliau – taisyklės, kuriomis siūlome vadovautis jau atsižvelgiant į tai, iš kokio audinio jūsų patalynė.
Baltą medvilninę patalynę galima skalbti 90 laipsnių temperatūroje. Spalvotiems audiniams užteks 40 laipsnių. Kad audinys liktų standus, negalima medvilnės maišyti su sintetika. Lyginti tokią patalynę lengviau, kol ji truputį drėgna. Prieš lyginant išverskite ją į gerąją pusę.
Lininę patalynę skalbkite 60 laipsnių temperatūroje. Prieš tai siūloma audinį valandą palaikyti šiltame muiliname vandenyje. Po to – skalbti milteliais su šaukštu acto. Liną džiovinkite tik ištiestą. Lyginti tokią patalynę tenka itin kaitriu lygintuvu ir kiek sudrėkintą.
Šilkinės patalynės namuose geriausia apskritai neskalbti. Verčiau jau ją neškite į valyklą.
Sintetinę patalynę siūloma skalbti 60 laipsnių ar žemesnėje temperatūroje. Jos negalima balinti, o lyginti – ne karštesniu nei 50 laipsnių lygintuvu.
Batistinę patalynę būtina skalbti 50 laipsnių temperatūroje.
Lyginti ar ne?
Tie, kurie tikina, kad patalynę reikia lyginti, remiasi šiais argumentais: lyginant žūsta mikrobai ir dulkių erkučių lervos, audinys sutvirtėja, nes užlydomi tarpeliai tarp pluošto. Be to, išlyginta patalynė suminkštėja.
Lyginimo priešininkai atremia, kad išlyginta šilkinė ir atlasinė patalynė prasčiau sugeria drėgmę, audiniai įsielektrina, rašo legkovmeste.ru.
Ką daryti su patalyne suaugusiems, spręskite patys, tačiau patalynę vaikams, ypač naujagimiams, lyginti būtina.
