Kenkėjų kontrole užsiimančios įmonės „Dezinfa“ paslaugų vadovas-biologas Liutauras Grigaliūnas lrytas.lt sakė, kad šimtakojų suaktyvėjimą gana neįprastu metu greičiausiai lėmė vandens perteklius dirvožemyje.
Šimtakojai – dirvožemio, ypač sunkesnio – juodžemio, durpžemio – gyventojai. Tad jei į sklypą atsivežėte tokių žemių gėlynui ar žolynui, labai tikėtina, kad kartu atsigabenote ir šimtakojų. Pašnekovas prisiminė, jog šį pavasarį vyko į naują kvartalą Vilniaus pakrašty. Aplinkui naujakurius – kalnai juodžemio, o šimtakojai lipo namų sienomis.
Ten, kur žvyras ar smėlis, šimtakojui nepatinka, nes stinga maisto medžiagų.
Įprastai šimtakojai žiemoja dirvožemyje. Tačiau permirkusioje žemėje gyviams nepatinka, todėl šliaužia į garažus ir rūsius.
„Dirva, matyti, greitai neišdžius – juk ne vasara artėja. Todėl radę tamsesnę, vėsesnę ir sausesnę vietą šimtakojai joje bando apsistoti. Nors žmogaus namuose jiems aplinka irgi nėra tinkanti: jei šilčiau, šimtakojai žiemai neužmigs, gali būti pusiau aktyvūs ir rėplinėti, – aiškino L.Grigaliūnas. – Jei rūsyje peržiemojusiam šimtakojui tinkamai nesuveiks navigacija, vietoj to, kad iššliaužtų į lauką, plyšeliais jis gali atšliaužti ir iki virtuvės ar miegamojo“.
Šiems gyviams patinka ne tik sunki dirva, bet ir neprižiūrimos pievos. Nudžiūvusios, nupuvusios žolių liekanos – jų medžiagų šaltinis.
Atsargiai su chemija
Veiksmingų priemonių, kaip atsikratyti nemalonių gyvių, nėra. Nebent sušluoti ir išmesti.
Sodininkų prekių parduotuvėse galima klausti priemonių cheminiam barjerui suformuoti, jų apipurkšti aplink garažą, metrą į aukštį nuo namo apačios. Tačiau, pasak „Dezinfos“ specialisto, ši chemija nėra labai ilgai veikianti: ji išgaruoja ar nulyja lietus. Jei šimtakojų aktyvumas dar nebus pasibaigęs, reikės procedūrą kartoti.
Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Povilas Ivinskis primygtinai ragino nesiimti saviveiklos ir patiems prisipirkus veiksmingos, tačiau profesionalams skirtos chemijos, nepulti naikinti šimtakojų. „Tokios Lietuvoje registruotos veiksmingos cheminės priemonės, kurią būtų galima įsigyti sodininkų prekių parduotuvėse, nėra. Registruotos tos medžiagos, kurios skirtos profesionaliam naudojimui“, – pabrėžė P.Ivinskis.
Lietuvos hidrobiologų draugijos ataskaitoje rašoma, kad paprastai siūlomi insekticidai sintetiniai piretroidai. Tarkime, Lenkijoje buvo naudojami piretroidiniai insekticidai „Alfasekt“ ar „Alfamor“, veikiantys vieną sezoną. Tačiau, pavyzdžiui, „Alfamor“ yra kenksmingas bitėms ir vandens organizmams, o taip pat ir žmogui.
Naudojant cheminius preparatus prie namų, ant kurių kaupiasi šimtakojai, gaunamas labai laikinas efektas, nes žuvusių individų vietą užima nauji, atėję iš neapdorotų plotų. Be to, sintetinius piretroidus naudojant dažnai ir nedidelėmis dozėmis, išsivysto kenkėjų pripratimas prie preparato.
Jei nutartumėte samdyti licencijuotus specialistus šimtakojams naikinti, turėkite omenyje, kad purkšti aplinką reikėtų gegužės antroje pusėje-birželio pirmoje pusėje.
Kirmėlėmis prieš šimtakojus
Lietuvos hidrobiologų draugija pranešė, kad kai kuriose šalyse reguliuojant masinius šimtakojų pasireiškimus buvo išbandyti nematodų, arba, pasakius kitaip, apvaliųjų kirmėlių preparatai. Tarp nematodų yra ir tokių, kurie užkrečia kai kurių rūšių vabzdžius ir juose vystosi, taip sukeldami jų žūtį. Šios mažytės apvaliosios kirmėlės atlieka svarbų vaidmenį natūraliai reguliuojant vabzdžių populiacijų tankį.
Lietuvoje preparatai su nematodais leidžiami. Jie gana efektyvūs, o, teisingai naudojant, nesukeliamas pavojus žmonėms ir aplinkai.
Nematodai natūraliai gyvena dirvoje. Jie labai jautrūs tiesioginei saulės šviesai: organizmas greitai praranda vandenį ir žūva. Tad preparatas turi būti naudojamas, kai apsiniaukę ar vėlai vakare. Be to, purškiant reikia daug vandens – litro dviejų vienam kvadratiniam metrui. Kadangi nematodai dirvožemyje gali judėti tik tada, kai jis pakankamai drėgnas, panaudojus preparatą turėtų būti užliejama dar 2-5 litrai vandens kvadratiniam metrui. Tai užtikrins, kad nematodai prasiskverbs pro velėnos ar žolių sluoksnį ir kuo mažiau jų liks ant augalų.
Preparatais su nematodais nupurkštą dirvožemį patariama drėgną išlaikyti dvi tris savaites. Tačiau ši priemonė taip pat turi trūkumą: atviruose plotuose gegužės-birželio mėnesiais, kai šimtakojų gausumas didžiausias, ne visada būna palankios sąlygos ją naudoti. O preparatas veiksmingiausias, kai dirva drėgna ir įšilusi iki panašiai 25 laipsnių.
Belieka guostis, kad šimtakojai nepavojingi: jie nekanda, nenešioja ligų kaip kad musės ar tarakonai. Tik šį gyvį paėmus į rankas jis išskiria nemaloniai kvepiantį skystį, dėl kurio šimtakojų nelesa ir paukščiai. Tai – viena priežasčių, kodėl toks menkas gyvūnas gali išgyventi ir dešimtmetį.
Gal pagelbės gaudyklės
Pernai metai Lietuvos hidrobiologų draugija tyrė teritorijas Avižienių seniūnijoje, Lindiniškių kaime. Specialistai šimtakojams sulaikyti įrengė gaudykles. Galbūt ir jūs norėsite jas išmėginti. Ataskaitoje kalbama apie dvejopas gaudykles.
Viena jų – skardinė tvorelė su klijų juosta viršutinėje tvorelės dalyje. Tačiau prie klijų prikibus dideliam šimtakojų skaičiui jie kitiems gyvūnams pasitarnaus kaip tiltas. Todėl prieš užtvarą rekomenduojama naudoti vabzdžių klijus.
„Efektyvumas padidėtų apsaugines tvoreles kombinuojant su kas 1-5 metrai įkasamomis gaudyklėmis. Žemės gaudyklės įrengiamos taip: įkasama duobutė, į ją įstatomas litro-dviejų plastikinis kibirėlis. Jo viršutinis kraštas turi sutapti su žemės paviršiumi. Kibirėlis iki ketvirčio pripildomas vandens, į kurį, siekiant sumažinti paviršiaus įtempimą, įlašinama indų ploviklio. Kibirėlį rekomenduojama uždengti stogeliu iš plastiko, storesnio kartono ir pan., paliekant apie 1-2 cm tarpelį nuo žemės paviršiaus“, – rašoma ataskaitoje.
Tokias gaudykles reiktų įrengti tik masinio šimtakojų kaupimosi metu, gegužės pabaigoje-birželio mėnesiais.
Į medinius namus nesikrausto
Per praėjusiais metais Lindiniškių kaime atliekamą tyrimą, hidrobiologai pastebėjo, kad dėl geltonjuosčio šimtakojo, kuris nuo kitų šios šeimos ir genties atstovų skiriasi plytinės gelsvos spalvos išilginėmis juostomis kūno šonuose, skundėsi nenaudojamų plotų apsuptų namų gyventojai. O Lindiniškių gyvenvietės senbuviai neturėjo jokių nusiskundimų.
Apskritai mediniai namai nepatrauklūs šimtakojams. Ant jų ir prie jų stebėta tik vienas kitas šimtakojis, nors namai buvo ir prie miško, ir apsupti nedirbamų laukų. Tačiau ant šviesių tinkuotų paviršių šimtakojai kaupiasi. Tiesa, bent vienoje tokio namo pusėje turi būti nedirbami laukai ar nešienaujamos pievos.
Anot Lietuvos hidrobiologų ataskaitos, nušienautose pievose, neišvežant žolės ir dar pakraščiuose pilant iš kiemo teritorijos nušienautą žolę, tik skatiname šimtakojų susikaupimą ir dauginimąsi, nes taip didinama jų mitybinė bazė. Viena iš svarbesnių priemonių tikintis išvengti šimtakojų kaimynystės – palaikyti švarą ir tvarką gyvenamojoje aplinkoje ir prie jos. Be to, nuo pastatų sienų pašalinkite augmeniją.
Įprastai šimtakojai būna aktyvūs gegužės-birželio mėnesiais. Aukšta pavasario temperatūra po švelnios žiemos skatina masinius šimtakojų pasirodymus. Paprastai po masinio šimtakojų pasirodymo populiacijos dydis normalizuojasi ir problemos nelieka.
Tačiau svarbu žinoti, kad šie sausroms atsparūs gyviai – labai reikalingi negyvos augalijos skilimo, komposto susidaryme.
