Į ką atkreipti dėmesį, pasikalbėjome su Inge Auželiene, sodininkystės eksperte, modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektore.
Liūtys išryškina sklypo problemas
Žmogų pažinsi nelaimėje, sakoma. Na, o savo sklypą pažinsi liūtyse. Ekstremalios sąlygos išryškina sklypo problemas, kurios kitu metu tarsi pasislepia. „Kai kuriose vietovėse net keliasdešimt metų nebuvo tokios situacijos, kokią turime šiemet“, – sako I.Auželienė. Ko iš to galime pasimokyti? Atkreipkite dėmesį, kur atsiranda balų, kur vanduo labiausiai užsistovi, ne taip greitai susigeria.
Daugelis augalų nepakenčia užmirkimo: šaknims pritrūksta oro, jos pradeda pūti, derlius mažesnis, lapai gelsta, augalai žūva. Skurdi smėlinga dirva yra laidi vandeniui, todėl vanduo joje neužsistovi, greitai susigeria. Sunki molinga dirva sulaiko vandenį ilgiau, todėl joje užmirkimo tikimybė didesnė.
Dzūkija garsi savo smėlynais, vidurio Lietuvoje dirvožemis „riebiausias“, bet paprastai net ir viename sklype galima rasti ir molingų, ir smėlingų vietų. O kokia situacija jūsų kieme? Lietingas periodas duos jums užuominą apie tai. Pamatysite, kad viename kampe žemė susigeria puikiai, o kitame nuolat telkšo bala. Net 6 arų sklype gali būti skirtumų. Todėl būtent dabar įsidėmėkite tas vietas, kur balos laikosi ilgiau.
Kaip žinoti, ar augalai pakenčia užmirkimą? Yra pakrančių augalų, kuriems visai nebaisu, kad kažkokį laiko tarpą jų šaknys bus po vandeniu. Tačiau didžiajai daugumai užmirkstančios šaknys yra tiesus kelias į žūtį. Pirmas ženklas – gelstantys lapai. Atkreipkite dėmesį, jeigu kai kurie augalai, ypač augantys dauboje, pradeda gelsti anksčiau negu jų kaimynai. Tai nereiškia, kad ruduo atėjo jiems anksčiau. Gali būti, kad jų šaknys pristigo oro, pradėjo dusti, todėl antžeminė augalo dalis pradėjo nykti.
Deja, brandesniems krūmams ir medžiams užmirkimo poveikis ne visada pastebimas iškart. Kadangi rudenį vegetacija jau ne tokia intensyvi, augalai ne taip greitai reaguoja, tad gali būti, kad padarinius pamatysite tik pavasarį. Vieni gali pašalti, kiti susirgti, kiti tiesiog neišgyventi.
Kai pavasarį kils klausimas, kodėl taip atsitiko, prisiminkite šį rudenį, ar tik nestovėjo jis ilgai baloje. Geriausia būtų jau dabar užsirašyti ar bent įsiminti tuos augalus, prie kurių vanduo ilgai nesusigėrė. Nepraleiskite ne tik vaismedžių ar dekoratyvinių augalų, bet ir gyvatvorių. Kursuose dažnai sulaukiame klausimų dėl tujų gyvatvorės, kuri paruduoja pavasarį. O juk tujos yra iš tų augalų, kurios nepakenčia šaknų užmirkimo.
Kaip padėti augalams
Ten, kur nebėra balų, o tik permirkusi dirva – leiskite jai išdžiūti ir išsivėdinti. Jokiu būdu neskubėkite su mulčiavimu ir apdengimais prieš žiemą, – pataria I.Auželienė. Tegul rudens saulė pašildo, o vėjas prapučia. Didelis sluoksnis lapų, durpių ar kitokio mulčio sulaiko drėgmę, todėl jis šioje situacijoje nereikalingas. Augalas baloje? Jei tik pavyksta, nukreipkite vandenį kitur, padarykite mini drenažą.
Vieta ypač šlapia, joje nuolat vanduo? Iškelkite augalus iš tos vietos, persodinkite juos kitur. Akivaizdu, kad čia drėgmė linkusi užsilaikyti, tad nerizikuokite, o ateityje jautrių augalų šioje vietoje nebesodinkite. Prisiminkite šią vietą ir visada turėkite tai omenyje. Probleminėse vietose planuokite įsirengti drenažą. Tai pagrindinis būdas spręsti užsistovinčio vandens klausimą.
Nusifotografuokite visas balas, kad nepamirštumėte, kuriose vietose jos užsilaiko, kad vėliau tikslingai išspręstumėte. Balos nedideliuose sklypuose? Pasikvieskite specialistą dabar, kad įvertintumėte nuolydžius jūsų sklype, galbūt reikalingos korekcijos. Gerai įrengtoje vejoje su tvarkingu nuolydžiu balos neturi telkšoti – tada ne tik nemalonu vaikščioti, bet ir susidaro puikios sąlygos vejų ligoms plisti.
Šiemet tikrai laimėjo tie, kurie įsirengė pakeltas lysves. Jeigu jūsų dirvožemis molingas, vanduo linkęs užsistovėti, pakeltos lysvės yra puikus sprendimas. Ne tik lengviau prižiūrėti, tvarkingiau atrodo, bet ir drėgmę lengviau kontroliuoti.
Neskubėkite daryti kai kurių darbų
Drėgna dirva ir saulėtas oras? Atrodo, puikios sąlygos augalams sodinti. Tačiau neapsigaukite ir augalų neapgaukite – tai ruduo, o ne pavasaris. Todėl neskubėkite sėti daržovių pavasariniam derliui. Dabar bus pakankamai šilta, kad sėklos išdygtų dar šiemet. Rudeninės sėjos tikslas – pasėti vėlų rudenį, kad sėklos sudygtų ankstyvą pavasarį. Jeigu sėklos sudygs dar šiemet, visas derlius per žiemą sušals. Todėl šitam reikalui palaukite bent spalio pabaigos ar lapkričio, kai temperatūra pradės artėti prie nulio.
Net ir su tulpėmis, kurias formaliai galima sodinti jau nuo rugsėjo pabaigos, neskubėkite. Tulpėms užmirkstanti dirva nepatinka. Tad jei jas jau pasodinote į drėgną ir sąlyginai šiltą dirvą, svogūnėliai gali ne išdygti, o supūti. Be to, šiltesnėje dirvoje aktyviau darbuojasi nematodai, todėl didesnė rizika, kad svogūnėliai bus pažeisti įvairių besimaitinančių kenkėjų.
Drėgnoje terpėje didesnė ir grybinių ligų tikimybė. Todėl atsirinkite ir sodinkite tik sveikus, nepažeistus svogūnėlius. Atsargumo dėlei prieš sodinant dar galite pamerkti juos specialiuose dezinfekuojančiuose skysčiuose, arba tiesiog permanganato tirpale. Taip šiek tiek labiau apsaugosite, kad grybinių ligų pradai neplistų šlapioje žemėje. Ir neskubėkite dengti augalų žiemai. Dirva yra prisotinta drėgmės, tegul dabar šiek tiek prasivėdina. Palaukite pirmųjų šalnų, jos taip pat sutrauks dalį drėgmės.
Straipsnio autorė yra modernių apželdinimo kursų Geltonas karutis vadovė
